Iš viso vien 2010 metais besivystančios šalys negavo apie 1,138 trln. dolerių (2, 97 trln. Lt). Purvinų pinigų srautai šiose šalyse toliau auga – nuo 2001 metų jie padidėjo apie 8,6 proc.
Rekordininkė šioje srityje yra Kinija, kurios ekonomika 2001-2010 metais negavo net 2,74 trln. dolerių.
Po Kinijos dešimtuke rikiuojasi Meksika (476 mlrd. dolerių), Malaizija (284 mlrd. dolerių) ir Saudo Arabija (210 mlrd. dolerių). Penkta yra Rusija, kuri per tą patį laikotarpį prarado apie 152 mlrd. dolerių.
Populiariausias būdas pervesti pinigus tebėra padirbti mokėjimai, tvirtinama straipsnyje.
Kapitalo nutekėjimas atneša didžiulę žalą šalių ekonomikoms, nuo to labiausiai kenčia paprasti gyventojai. Kaip tvirtina „Global Financial Integrity“ ekspertai, galbūt Indija, trečia pagal dydį Azijos ekonomika, praradusi 123 mlrd. dolerių, būtų galėjusi tuos pinigus investuoti į mokslą, sveikatos apsaugą ar infrastruktūros plėtrą. Galbūt, jeigu pinigai būtų likę šalyje, būtų pavykę išvengti nesklandumų su elektros tiekimu, kokius Indija patyrė praeitą vasarą.
Dėl situacijos agentūra kaltina tų šalių, kurios praranda daugiausia pinigų, teisinės bazės trūkumus, leidžiančius pinigų srautams tekėti į užsienį. Europos šalims ši problema nėra tokia aktuali, joms tenka tik 16 proc. bendros „purvinųjų“ pinigų sumos.
