„Nesvarbu, kas nutiktų, kas po manęs vadovaus Ekonomikos ministerijai, 2017-ieji – paskutinis terminas, iki kurio Latvija privalo tai padaryti“, – pabrėžė ministras.
Šio mėnesio pradžioje Latvijos ekonomikos ministerija pranešė prašysianti vyriausybės įgaliojimų pradėti derybas dėl dujų rinkos monopolininkės „Latvijas gaze“ pertvarkos.
Iki 2017 metų galioja sutartis, pasirašyta privatizuojant „Latvijas gaze“. Ji šiai bendrovei, kontroliuojamai Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas“, iki to laiko garantuoja monopolines teises gamtines dujas importuoti, skirstyti, realizuoti, taip pat kaupti, valdant vieną didžiausių Europoje dujų saugyklą Inčiukalnyje.
Tokios išskirtinės teisės nesuderinamos su ES Trečiuoju energetikos paketu, kuris draudžia vienam ūkio subjektui valdyti energijos išteklių gamybą, transportavimą ir realizavimą. Tačiau tai kertasi su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ interesais.
D.Pavluto žodžiais, Latvija tikisi derybas su savo dujų rinkos monopolininkės akcininkais organizuoti per „pragmatizmo prizmę“.
„Nenoriu reformų skubinti, kad nekiltų nemalonių situacijų – tokių, kaip bylinėjimasis teismuose“, – sakė Latvijos ministras, primindamas „Lietuvos nemalonumus“.
Anot D.Pavluto, geriausias dujų tiekimo Baltijos šalims diversifikavimo būdas – regioninis suskystintų dujų terminalas, dėl kurio trim valstybėms vis nepavyksta susitarti, Lietuvai nusprendus turėti nuosavą terminalą.
Į bylinėjimąsi su „Gazprom“ įsitraukusi Lietuva monopoliją savo dujų rinkoje tikisi sunaikinti iki 2014-ųjų pabaigos, o trečioji iš Baltijos šalių – Estija – tokios pertvarkos planus dar tik kuria.
