„Sustiprinto bendradarbiavimo priemonė buvo patvirtinta“, – pareiškė Prancūzijos pareigūnas Benoit Hamonas.
Įvesti finansinių sandorių mokestį iš pradžių pasiūlė Prancūzija ir Vokietija, prie kurių vėliau prisijungė Austrija, Belgija, Graikija, Portugalija ir Slovėnija, o dar vėliau – Italija, Ispanija, Slovakija ir Estija.
Dabar Europos Komisija (EK) turės parengti įstatymo, kuriuo šis mokestis bus įvestas, projektą.
Šis sprendimas yra „svarbi ES mokesčių politikos gairė“, po ES finansų ministrų susitikimo pareiškė už mokesčius atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta.
Anot jo, tai bus pirmas kartas pasaulyje, kai finansinių sandorių mokestis bus taikomas keliose šalyse.
Komisija siūlo, kad sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas 0,1 proc. mokestis, o sandoriams su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mokestis.
Įplaukos iš šio mokesčio, kurios gali siekti dešimtis milijardų eurų, galėtų būti naudojamos sunkumus patiriantiems bankams remti.
Tai būtų naudinga vyriausybėms, kurioms anksčiau teko pačioms mokėti už bankų gelbėjimą.
Kai kurie mokesčio šalininkai taip pat teigia, kad šios įplaukos galėtų būti naudojamos ES biudžetui finansuoti.
A. Šemeta galimų įplaukų iš šio mokesčio nenurodė, tačiau pažymėjo, kad Komisijos anksčiau atlikti skaičiavimai parodė, jog metinės įplaukos iš tokio mokesčio, jei jis būtų taikomas visose ES valstybėse narėse, galėtų sudaryti 57 mlrd. eurų.
Vienuolikai valstybių, siekiančių įsivesti šį mokestį, tenka maždaug du trečdaliai ES ekonomikos, pridūrė jis.
