„Esame labai atsargūs dėl valstybės investicijų į dujų pramonės projektus. Galbūt ateityje jos atrodys buvusios protingos, bet kol kas esame labai atsargūs, nes yra rizikų“, – interviu Latvijos visuomeninei televizijai sakė Estijos ministras.
Anot jo, pagrindinis tikslas – ne terminalas kaip objektas, o efektyviai veikianti dujų rinka, kurioje suskystintos gamtinės ar skalūnų dujos sudarytų realią konkurenciją vamzdynais iš Rusijos tiekiamoms dujoms. Jo žodžiais, terminalas – tik priemonė tikrai dujų rinkai susiformuoti.
„Negalime ryžtis pseudo sprendimams – statyti terminalą, kuris nesukurtų naujos kokybės ir naujų sprendimų. Tai turi būti naujas, visai kitas (dujų – BNS) šaltinis“, – sakė Estijos ekonomikos ministras.
Anot J.Partso, Baltijos šalys turi geras galimybes diversifikuoti apsirūpinimą dujomis, tačiau turi investuoti ne tik į terminalo, bet ir į infrastruktūros projektus.
„Terminalo idėjų tema spekuliuoti nevertėtų. Jei su terminalu siejami rimti planai, investicijos ateis. Tačiau jei pasirodys, kad visa tai yra tik lėlių teatras, investicijų lūkesčiai yra tušti“, – sakė Estijos ekonomikos ministras.
Pernai rudenį trys Baltijos šalys nepasiekė bendro sutarimo dėl regioninio suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto, Latvijai primygtinai siūlant jį statyti Rygoje. Europos Komisija nusprendė atlikti nepriklausomą tyrimą dėl šio projekto.
