Kaip rašo Estijos dienraštis „Postimees“, kraštutinai neigiamas pirmasis Estijos vyriausybės šio projekto vertinimas buvo argumentuotas ekologija ir saugumu, tačiau dar jos nuomonė – visiškai „suminkštėjo“.
Anot „Postimees“, valdančiosios koalicijos lyderiai nebeprieštarauja, kad trečioji ir ketvirtoji „Nord Stream“ dujotiekio linijos kirstų šalies ekonominę zoną.
Laikraštis tvirtina, kad tam pritarusi Estija nesulauktų panašaus kaip Lietuva Rusijos vyriausybės kontroliuojamo „Gazprom“ spaudimo dėl dujų sektoriaus pertvarkos – dėl magistralinių dujotiekių atskyrimo nuo dabartinės dujų rinkos monopolininkės „Eesti gaas“, kurios pagrindinis akcininkas – „Gazprom“.
„Nord Stream“ regioninis patarėjas Baltijos šalims ir Lenkijai Romanas Baumanis pareiškė nežinantis, kada naujos „Nord Stream“ linijos gali būti tiesiamos.
„Šiuo metu analizuojamas projekto atsipirkimas. Tyrimą tikimasi užbaigti šiemet. Rezultatai bus pateikti akcininkas, ir jie spręs kada, kokiu maršrutu ir sąlygomis naujos linijos gali būti tiesiamos“, – Estijos laikraščiui sakė R.Baumanis.
Balandžio viduryje „Nord Stream“ pranešė pirma laiko baigęs tiesti 1224 kilometrų ilgio dujotiekio per Baltijos jūrą antrąją liniją, kuri turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje.
Dujos pirmąja „Nord Stream“ linija iš Rusijos į Vokietiją pradėtos tiekti pernai lapkritį.
Kiekvienos dujotiekio linijos metinis pralaidumas – 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus.
Projektą įgyvendinantį konsorciumą „Nord Stream“ sudaro Rusijos „Gazprom“ (valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), Vokietijos BASF ir E.ON (po 15,5 proc.) ir Nyderlandų „Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“ (po 9 proc.).
