Europos bankams priklauso didžioji dalis Graikijos obligacijų, todėl šios valstybės bankroto atveju tikrai nukentėtų visa Europa.
Lietuva – per maža
„Dėl ko graikus gelbėja? Jie yra euro zonos nariai, valstybė yra labai didelė, be to, į Graikijos obligacijas yra investavę labai daug bankų. Jei graikai bankrutuos, tai bus labiau ne Graikijos problema, o tų šalių, kurios skolino Graikijai. Todėl dabar ją ir bando tempti už pažastų“, – sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tuo metu Lietuva negali tikėtis Europos Sąjungos pagalbos, todėl turi ir toliau veržtis diržus pati.
Jeigu mes didiname savo skolas tikėdamiesi, kad kada nors jos bus nurašytos, tai galvojame ganėtinai naiviai.
„Tai yra žaidimas su ugnimi. Jeigu mes didiname savo skolas tikėdamiesi, kad kada nors jos bus nurašytos, tai galvojame ganėtinai naiviai. Mes esame per maži, kad mus gelbėtų. Negalime kaupti skolų tikėdamiesi, kad vieną dieną jos tiesiog bus nurašytos. Mes turėsime kapstytis patys“, – pabrėžė ekonomistas.
Jo teigimu, jei Lietuva atsidurtų itin sunkioje finansinėje padėtyje, jai paskolintų nebent Tarptautinis valiutos fondas (TVF), tačiau tuomet Lietuvai tektų ir gyventi pagal TVF nustatytas taisykles.
Ž.Maurico teigimu, kitos euro zonos valstybės iš dalies pačios atsakingos už dabartinę Graikijos finansinę būklę. Priimdamos Graikiją į euro zoną, jau eurą turinčios valstybės reikalavo, kad ji turėtų subalansuotą biudžetą. Tačiau šio reikalavimo nevykdė nei pati Graikija, nei kitos valstybės.
„Graikai niekuomet nevykdė susitarimų, bet to nedarė ir Vokietija, Prancūzija. O jei jie nevykdo, tai gali ir graikai nevykdyti“, – svarstė ekonomistas.
 |
Grėsmės atitolo
Europos lyderiams pagaliau susitarus dėl Graikijos skolų problemos sprendimo būdo, finansų analitikai prognozuoja, kaip šis sprendimas atsilieps ir kitoms šalims.
Pagal šį susitarimą investuotojai sutiko nurašyti iki 50 proc. Graikijos skolos, vietoje planuotų 30 proc., kurių akivaizdžiai buvo per mažai. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pranešė, kad pasiektas susitarimas leis nurašyti 100 mlrd. eurų iš 210 mlrd. eurų, kuriuos dabar Graikija skolinga privatiems bankams. Bendra šios šalies skola siekia 350 mlrd. eurų. Tokiu būdu siekiama, kad iki 2020 metų valstybės skola būtų sumažinta iki 120 proc. Graikijos bendrojo vidaus produkto. Pagal ankstesnes sąlygas ji būtų išaugusi iki 180 proc.
Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy taip pat pranešė, kad Tarptautinis Valiutos fondas ir euro zona Graikijai skolins papildomus 100 mlrd. eurų.
Tomas Andrejauskas, „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Lietuvoje, teigia, kad šiuo sprendimu dedamas taškas Atėnų skolos istorijoje – jis eliminuoja domino efektą kitoms probleminės euro zonos šalims. Europos Sąjungos lyderiai davė suprasti, kad skolų nurašymo praktika bus taikoma išimtinai tik Atėnų skolai, kitos šalys turi galimybių kitaip restruktūrizuoti savo skolas, įskaitant paramą iš Europos finansinio stabilizavimo fondo.
Analitiko teigimu, kitas svarbus sprendimas dėl Europos skolų valdymo yra Europos finansinio stabilizavimo fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. eurų. Šis fondas turės euro zonos šalių garantijas ir galės papildomai skolintis finansų rinkose tokiu būdu išplėsdamas savo finansinį pajėgumą 4–5 kartus. Tokio kalibro finansinės patrankos daugiau nei pakanka valdyti probleminių šalių skolas (pvz., Italijos viešojo sektoriaus skola sudaro beveik 2 trln. eurų).
100-120 mlrd. eurų – tiek nuostolių dėl sprendimo patirs Europos bankai.
Trečias svarbus krizės valdymo aspektas yra Europos bankinio sektoriaus rekapitalizavimas. Europos bankų nuostoliai dėl beviltiškų Atėnų skolų sudarys apie 100–120 mlrd. eurų. Europos finansinio stabilizavimo fondo lėšos bus naudojamos sustiprinti Europos bankinio sektoriaus kapitalą. Taip bus siekiama išvengti sisteminės finansų krizės Europoje.
Išlaidauti nebegalėsime
„Tokie grandioziniai politiniai susitarimai turės ryškių ekonominių pasekmių. Trumpuoju laikotarpiu reiktų laukti finansų rinkų bei euro kurso kilimo. Ilgesniuoju laikotarpiu – nepalyginamai griežtesnės fiskalinės drausmės kontrolės. Euro zonos šalys privalės savo nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinti fiskalinės drausmės nuostatas (Estijoje prievolė turėti subalansuotą šalies biudžetą yra įtraukta į konstituciją). Taip pat neišvengiamai matysime dalinę Europinio biudžeto konsolidaciją, t.y. didesnė dalis nacionalinių biudžetų taps perskirstoma centralizuotai per Briuselį. Reiktų laukti ir paneuropinių mokesčių atsiradimo, pavyzdžiui, europinio pelno mokesčio arba mokesčio už sandorius su finansinėmis priemonėmis“, – teigė T.Andrejauskas.
 |
| Redo Vilimo/BFL nuotr./„Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas |
Anot eksperto, Lietuvai šis krizės sprendimas turės daug trumpalaikės ir ilgalaikės naudos. „Gali būti, kad mažėjanti finansų rinkų rizika leis Lietuvai pagaliau patekti į tarptautines rinkas, tai leistų priimtinomis sąlygomis išleisti skolos vertybinius popierius. Kitų metų Lietuvos skolinimosi poreikis yra apie 10 mlrd. Lt. Gerėjančios sąlygos finansų rinkose leistų pasiskolinti 3–4 proc. pigiau, nei šiuo metu galiojančios rinkos palūkanų normos. Tai leistų šaliai per metus sutaupyti iki 400 mln. Lt“, – sakė T.Andrejauskas.
Pasigenda greičio
„ES per lėtai priima sprendimus, skolų įveikimo priemonės vėluoja, todėl krizė tik gilėja. Europai reikia operatyviau veikiančio sprendimų priėmimo mechanizmo“, – po neeilinio ES vadovų susitikimo pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 |
| LR Prezidentūra, Dž.G.Barysaitės nuotr./Europos lyderiai Briuselyje |
Anot jos, norint užkirsti kelią aplaidžiam finansų valdymui būtina ne tik griežčiau naudoti turimus instrumentus fiskalinei drausmei užtikrinti, bet ir sukurti naujus. Pasak D.Grybauskaitės, visos priemonės, kaip įveikti Europai iškilusius ekonominius sunkumus, yra aiškios, reikia tik ES valstybių politinės valios jas įgyvendinti.
Lietuvos vadovės teigimu, jeigu pasiekti susitarimai bus greitai įgyvendinti, krizė neišplis. Šalies vadovės nuomone, euro zonoje vykstantys procesai ir užsitęsusi skolų krizė turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai, todėl privalome laikytis fiskalinės drausmės įsipareigojimų.
