Trečiadienį paskelbti euro zonos šalių darbo rinkos duomenys buvo prastesni, negu tikėtasi. Vokietijoje nedarbas balandį padidėjo iki 6,8 proc., Italijoje kovą nedarbo lygis siekė 9,8 proc., o visos euro zonos nedarbas padidėjo iki 10,9 procento. Negana to, JAV darbo vietų pokyčio prognozė pagal ADP duomenis balandį rodė mažesnį naujų darbo vietų skaičių, negu prieš tai buvusį mėnesį.
Taip pat prastesni, negu tikėtasi, buvo ir euro zonos šalių gamybos pasitikėjimo indeksai, o Kinijos paslaugų sektoriaus pasitikėjimo indeksas balandį sumažėjo pirmąkart per pastaruosius keturis mėnesius. Pastarosios naujienos neigiamai veikė investuotojų norą rizikuoti bei patvirtino ekonomikos iššūkius, su kuriais susiduria euro zona, nepaisant centrinio banko pinigų injekcijų bankų sistemai.
Ketvirtadienį ECB skelbs bazines palūkanas bei pateiks komentarus dėl regiono perspektyvos, kurie, kaip manome, bus gana nuosaikūs. Palūkanų pokyčių nesitikime, tačiau ECB vadovas gali užsiminti apie trečiąjį ilgo laikotarpio paskolų suteikimą komerciniams bankams, tad tikimasi euro pigimo dolerio atžvilgiu.
Trečiadienį rinkęsi euro zonos finansų ministrai nepriėmė sprendimo dėl naujų bankų kapitalo reikalavimų. Derybos bus tęsiamos kitame „Ecofin“ susirinkime gegužės 15 dieną.
Baltijos biržų indeksai kito priešingomis kryptimis: OMXV smuktelėjo 0,13 proc., OMXT ir OMXR padidėjo atitinkamai 0,32 proc. ir 0,09 procento. Bendra apyvarta dar labiau padidėjo – iki 1,7 mln. eurų, o vien tik Vilniaus biržoje buvo beveik 1 mln. eurų.
