Graikija stovi ant bankroto krašto, Ispanija kovoja su dideliu nedarbu, aukšta skolinimosi kaina ir sergančiais bankais. Nebūna dienos, kai iš Europos finansų rinkų neateina blogų žinių.
Krizė nesitraukia. Tiesą sakant, ji tik blogėja. Dalis politikų ir ekonomistų pranašauja euro galą, kiti tiki ilgu ir skausmingu atsigavimu. Jie įrodinėja, geriau yra sumažinti euro zonos dalyvių skaičių arba visiems grįžti prie nacionalinių valiutų, o ne mesti didžiulius pinigus į balą.
17 įtakingiausių Europos ekonomistų teigimu, žemyno laukia katastrofa. Tam, kad euras būtų išsaugotas, reikia itin didelių pastangų. Europai, pavyzdžiui, būtina institucija, kuri prižiūrėtų visų šalių bankus, centralizuota šalių skolų kontrolė ir t.t.
Tačiau iš pradžių būtina sudaryti sąrašą priemonių, kurių būtų galima imtis tuojau pat. Šiuo metu pagalbos fondai, mainais už griežtas taupymo priemones teikiantys paramą, labiau žaloja nei padeda valstybėms.
Ekonomistų teigimu, reikia suprasti, kad dėl krizės nėra kaltos tik Pietų valstybės. Kartu su Šiaure jos esą pradėjo euro zonos statybą nuo stogo, ir tik tada ėmėsi pamatų.
Ekonomistai siūlo Europos centriniam bankui (ECB) pirkti prasiskolinusių valstybių obligacijas. Tai sustabdytų spekuliacijas ir paniką finansų rinkose. Prasiskolinusių valstybių skolos turėtų būti susumuotos ir skaičiuojamos kaip bendri euro zonos įsipareigojimai.
