Prieš tai metinis euro zonos BVP nuosmukis fiksuotas 2009 metais, kai regiono ūkis smuko 4,3 procento.
2013 metais euro zonoje tikimasi 1 proc. ūkio prieaugio, teigiama naujausioje Komisijos ataskaitoje.
Visoje Europos Sąjungoje (ES) ūkio prieaugis šiemet greičiausiai bus nulinis, o kitąmet tikimasi 1,3 proc. augimo.
Pasak Komisijos, „prognozė, kaip ir anksčiau“, labai neaiški. Valstybės skolos krizė euro zonoje gali paūmėti, tad ūkio plėtros rezultatas gali būti prastesnis.
Labiausiai ūkis smuks Graikijoje – šalies BVP 2012 metais sumažės penktus metus iš eilės. Naujausiais Komisijos vertinimais, ūkio nuosmukis šioje šalyje šiemet sieks 4,7 proc., o ne 4,4 proc., kaip prognozuota vasarį.
Ispanijai ir Italijai prognozuojamas atitinkamai 1,8 ir 1,4 proc. ūkio nuosmukis. Vasarį prognozuota, kad Ispanijos BVP šiemet smuks 1 proc., o Italijos – 1,3 procento.
Portugalijos prognozė nepakeista – kaip ir anksčiau, numatoma, kad šios šalies BVP šiemet smuks 3,3 procento.
Portugalijos prognozė nepakeista – kaip ir anksčiau, numatoma, kad šios šalies BVP šiemet smuks 3,3 procento.
Vokietijos BVP šiemet paūgės 0,7 proc., o Prancūzijos – 0,5 procento. 2013 metais augimas šiose šalyse paspartės iki atitinkamai 1,7 ir 1,3 proc., prognozuoja Komisija.
Sparčiausiai ES šiemet augs Lenkija, kuriai prognozuojamas 2,7 proc. prieaugis. Tačiau 2013 metais ją aplenks iš karto kelios valstybės, įskaitant Baltijos šalis, kuriose augimas viršys 3,5 proc., Rumuniją ir Slovakiją (po 2,9 proc.). Lenkijos ūkio plėtra kitąmet sulėtės iki 2,6 procento.
Komisijos vertinimais, euro zonos šalių biudžeto deficitas, 2011 metais siekęs 4,1 proc. BVP, šiemet sumažės iki 3,2 proc., o 2013 metais – iki 2,9 procento.
Europos Sąjungoje šis santykis mažės lėčiau – nuo 4,5 proc. 2011 metais iki 3,6 proc. šiais metais ir 3,3 proc. 2013 metais.
Komisija mano, kad Ispanijai nepavyks pasiekti užsibrėžto tikslo 2013 metais sumažinti biudžeto deficitą iki ne daugiau kaip 3 proc. BVP. Jei Madridas ketina šiemet sumažinti biudžeto deficitą nuo pernykščių 8,51 proc. iki 5,3 proc., tad realiai, Komisijos vertinimais, šalies deficitas šiemet sieks 6,4 proc. BVP, o kitąmet – 6,3 procento.
Graikijos biudžeto deficitas šiemet toliau mažės – nuo 10,3 proc. BVP 2010 metais ir 9,1 proc. 2011 metais iki 7,3 proc. BVP, bet 2013 metais netikėtai padidės iki 8,4 proc. BVP.
Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai biudžeto deficito iki priimtino lygio nepavyks sumažinti nei šiais, nei ateinančiais metais, prognozuoja Komisija. Tuo tarpu Italijos ir Vokietijos rodikliai bus neblogi – Vokietijoje deficitas ir 2012, ir 2013 metais nesieks 1 proc. BVP, o Italijoje – sieks tik 2 proc. arba bus dar mažesnis.
Bendra ES valstybės skola šiemet padidės nuo 83 proc. BVP 2011 metais iki 86,2 proc., o kitąmet – iki 87,2 procento.
Euro zonos skola bus dar didesnė – skolos ir BVP santykis, pernai siekęs 88 proc. BVP, šiemet padidės iki 91,8 proc., o kitąmet – iki 92,6 procento.
Didžiausią valstybės skolą tebeturės Graikija – šios šalies skolos ir BVP santykis šiemet sieks 160,6 proc. BVP, o kitąmet padidės iki 168 procentų.
Antroje vietoje bus Italija (123,5 proc. BVP 2012 metais). Skolos apimtis BVP apimtį taip pat viršija Portugalijoje, Airijoje ir Belgijoje.
Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje valstybės skola tebeviršys ES nustatytą 60 proc. BVP normą.
Mažiausia valstybės skola tebebus Estijoje ir Liuksemburge – 2012-2013 metais atitinkamai šiek tiek viršys 10 proc. ir 20 proc. BVP.
Nedarbo lygis euro zonoje šiemet pakils iki rekordinių 11 proc. ir kitąmet išliks nepakitęs, prognozuoja Komisija.
Europos Sąjungoje nedarbo lygis ir šiais, ir ateinančiais metais sieks 10,3 procento.
Ateinančius dvejus metus darbo neturės maždaug ketvirtadalis ispanų ir kiek mažiau nei penktadalis Graikijos gyventojų. Prancūzijoje nedarbo lygis sieks 10,2 proc., Italijoje – 9,5 proc., o Vokietijoje – 5,5 procento.
Infliacija Europoje šiemet bus gana didelė (2,4 proc. euro zonoje ir 2,6 proc. ES) ir tai varžys Europos centrinio banko (ECB) galimybes remti ekonomiką. 2013 metais infliacija turėtų smukti – iki 1,8 proc. euro zonoje ir 1,9 proc. Europos Sąjungoje, prognozuoja Komisija.
