Kelias savaites su nerimu daugelis šalių laukė, kokią bankų valdymo reformą paskelbs Komisija. Pasiūlyme numatyta, kad nuo kitų metų probleminiai, o nuo 2014-ųjų – visi euro zonoje veikiantys bankai privalės paklūsti nebe nacionalinėms bankų priežiūros institucijoms, o Europos centriniam bankui.
Vadinasi, jei Lietuva prisijungtų prie šio naujo darinio, bankus prižiūrintis Lietuvos bankas esmines savo funkcijas perleistų Frankfurte įsikūrusiam Europos centriniam bankui. Kol kas Lietuvos vyriausybės pozicijos dėl galimo prisijungimo nėra, Lietuvai tai neprivaloma, nes ji neturi euro. Tačiau daugelis ne euro zonos šalių – Čekija, Didžioji Britanija – jau pareiškė nestosiančios į bankų sąjungą.
Dėl teisinių subtilybių net ir bankų sąjungai priklausančios valstybės, tačiau neturinčios euro, negalės pasinaudoti bankų gelbėjimo fondais, dėl kurių iš esmės ir kuriama ši sąjunga. Lietuvai itin svarbu, ar į ją stos Skandinavijos šalys – Danija, Švedija ir Suomija, nes didžiąją dalį Lietuvos rinkos užima šių šalių kapitalo bankai.
