Praėjus vos kelioms dienoms po M.Rajoy sprendimo, jau atsirado jį kritikuojančių balsų , o skirtingos Ispanijos valdžios, opozicijos ir ES versijos tik rodo, jog reikia nueiti ilgą kelią, kad šis sprendimas atneštų taip ilgai lauktą ramybę.
Dar nėra aiškios pagalbos detalės
Vyriausybė šią paskolą pristatė kaip itin gerą naujieną visai šaliai. Tokią gerą, jog parlamento vadovas leido sau nuvykti į Lenkiją ir stebėti pirmąjį nacionalinės Ispanijos futbolo rinktinės susitikimą su Italija. Tačiau akivaizdu, jog vis dar nesudėti visi taškai ant „i“ ir kad liko svarbių detalių.
„Yra likusios dvi didžiausios abejonės, neleidžiančios investuotojams džiaugtis pagalba Ispanijai“, – sako Katalonijos Pompeu Fabra universiteto ekonomikos profesorius Jose Garcia Montalvo. – Dar neaiškūs techniniai susitarimo dalykai ir galutinė paskolos suma.“
Techniniai klausimai turi gyvybinės reikšmės – pirmiausia reikia žinoti paskolos palūkanų dydį (kalbama apie 3-4 proc.) ir iš kur bus gautas finansavimas.
Miljardaii gali atkeliauti tik iš dviejų vietų – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) arba Europos finansinio stabilumo fondo (EFST). Jei pinigų skirtų pastarasis, turintis 240 mlrd. eurų, tuomet jis iš ES rinkų galėtų prašyti pinigų Ispanijai su mažomis palūkanomis. Šis skolos išieškojimo būdas neatsižvelgia į kitų investuotojų viršenybę. Priešingai įvyktų paskolą gavus iš ESM. Tačiau šis variantas kelia nerimą Ispanijos bankų kreditoriams.
Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ neatmeta tikimybės, jog Ispanijai reikės dar daugiau pagalbos.
„Jei būtų prašoma mažos sumos (40 mlrd. eurų), to užtektų tik užlopyti skylėms, o po pusmečio Ispanija vėl būtų tokioje pačioje situacijoje“, – aiškina profesorius J.Garcia Montalvo.
Paskolos dydis nėra aiškus. Tikimasi, kad tai paaiškės birželio 21-ąją, kai išorės auditai pateiks savo išvadas dėl Ispanijos bankų.
„Jei būtų prašoma mažos sumos (40 mlrd. eurų), to užtektų tik užlopyti skylėms, o po pusmečio Ispanija vėl būtų tokioje pačioje situacijoje“, – aiškina profesorius J.Garcia Montalvo. Pasak jo, jei bus prašoma 100 mlrd. ar daugiau eurų, tai bus bloga žinia apie Ispanijos bankus finansų rinkoms.
Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, savo skiltyje „New York Times“ dienraštyje rašo: „Šiame gelbėjimo plane nėra nieko blogo, nepaisant to, kad daug jo detalių vis dar nėra aiškios.“
Tačiau P.Krugmanas kritikuoja Europos politikus, kurie, anot jo, gelbsti bankus, bet nelaimėje palieka paprastus žmones. „Katastrofa gali laukti už kampo“, – įspėja P.Krugmanas.
Graikijos sprendimas
Pirmoji panašiai gelbėta šalis Graikija tebekovoja su sudėtinga situacija, kuri kelia pavojų visai eurozonai. Taip pat nutarimas padėti Ispanijai čia nebuvo priimtas ramiai – kaip tik sekmadienį graikai ėjo prie balsadėžių.
Jei laimės kairiųjų partija „Syriza“, bus atmesti ES reikalavimai, eurozona privalės imtis veiksmų, kad, Graikijai nepaklusus ES, būtų išvengta galimų pasekmių silpnoms Italijos ir Ispanijos ekonomikoms.
Kritikai nesutinka su gelbėjimo planu
Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas kritikuoja eurozonos gelbėjimo planą ir sako, jog jis
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Nobelio premijos laureatai J.Stiglitzas ir P.Krugmanas kritikuoja eurozonos ir Ispanijos gelbėjimo planus. |
neveiks: „Idėja tokia: Ispanijos vyriausybė gelbėja bankus, o bankai gelbėja Ispanijos vyriausybę. Tai nepadės.“
Tuo metu profesorius J.Garcia Montalvo tiki, jog „yra žmonių, kurie nesupranta, jog nedaryti nieko jau nebėra pasirinkimas. Ispanijai liko du variantai – arba valstybė turi suteikti finansinę pagalbą bankams – kas dar labiau padidintų rizikos laipsnį, – arba prašyti finansinės pagalbos.“
