„FX Trading“: pasaulis bus priverstas nebesiskolinti

Paskutiniais šimtmečiais vyravo centralizuotos valdymo struktūros, pagrįstos Johno Keyneso ekonominėmis teorijomis.  J.Keynesas sakė,  kad taupymas nėra investavimo pagrindas, tai tik našta ekonomikai. Šis argumentas  apvertė pasaulį aukštyn kojom. J.Kaynesas teigė, kad protingai planuojant ir manipuliuojant rinkos signalais galima  pakoreguoti makroekonimius disbalansus. Pagrindinis sprendimo būdas  yra skolinimo lengvinimas.

Austrų mokykla  remiasi privačia nuosavybe,  laisva rinka, „sveikais“ pinigais, laisvai mąstančia visuomene.  Ekonomika yra priklausoma nuo žmonių nenuspėjamų veiksmų ir elgesio. Austrų mokykla sutelkia dėmesį į individų  ekonominius veiksmus. Tuo pačiu paaiškina, kaip ekonomikoje viskas sudėliota, norint išvengti chaoso. 

Anot austrų mokyklos, atsiskaitymas turi būti paremtas ekonomine verte, kurią pasirenka visuomenė kaip atsiskaitymo priemonę. Šios vertės judėjimas rinkoje turi būti laisvas, be jokių įsikišimų ir reguliavimų. Kaip rodo istorija, materialios atsiskaitymo vertės pasižymi tokiomis savybėmis:  yra retos, palyginamos, dalinamos, ir lengvai transportuojamos.

Žvelgiant į šiandienines ekonomines tendencijas, darosi aišku, kad gyvename ankščiau nepatirtomis ir neapibrėžtomis aplinkybėmis.  Dabartinės ekonominės naštos aplinkybės nėra tvarios.

Štai pagrindinės makroekonominės šių laikų tendencijos:

•    Tikrų pinigų pasiūla  („The True Money Supply“)  JAV pradėta praeitą dešimtmetį ir pasiekė aukštumas. Tai reiškia, kad į rinką vis įvedama pinigų, kurių vertė yra denominuota tik iki 10 proc., o likusi dalis yra pagrįsta pasitikėjimu, kuris yra  išreikštas skola. Tokių pinigų daugėjimas veda prie infliacijos.

•    Finansuojami įsiskolinimai JAV pasiekė istorines aukštumas, o įsiskolino didėjimo greitis yra rekordinis. Skolos padidėjo dvigubai per paskutinius penkis metus.

•    Palūkanų normas dirbtinai palaiko centriniai bankai.  Skolos didėjo žymiai greičiau, nei augo palūkanos.  Žemas palūkanas palaiko tai,  kad skolą  supirkinėja centriniai bankai. Štai 2011m. net 61proc. visų JAV išleistų  obligacijų nupirko JAV centrinis bankas.

•    Nefinansuojamos valstybės skolos, tokios kaip socialinė apsauga ir pensijos, apytiksliai yra penkis kartus  didesnės nei tos kurios yra finansuojamos. Ši tendencija galioja JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, JK.

•    Skolos dydis yra aukščiausias per paskutinius 50 metų ir auga toliau.

•    Nedarbo lygis siekia apie 10 proc. Europoje, ir 8proc. JAV. Beje, šie skaičiavimai atlikti naudojant naujesnius skaičiavimo metodus. Jei būtų naudojami senieji būdai, nedarbo lygio skaičius žymiai išaugtų.


Būtų logiška manyti, kad negalima įsiskolinimo mažinti dar daugiau skolinantis.  Šiuo metu daugelio šalių vyriausybės nesilaiko šios taisyklės.

Remiantis dabartine vyriausybių politika,  sunkai tikėtina, kad artimiausiu metu bus padidintos palūkanų normos.  Tuo tarpu centriniai bankai toliau tvindo rinką naujais pinigais. To pasekmė -palūkanų normos priartėjo prie nulinės atžymos.

Tai, kas dabar vyksta pasaulio makroekonomikoje yra priešinga Austrijos ekonomikos mokyklai.  Austrų mokykla teigia, kad pagrindiniai  sveikos ekonomikos varikliai yra taupymas ir investicijos, o ne vartojimas ir skolinimasis.  Jei  skoliniesi šiandien, tai  reiškia, kad ateities vartojimą perkeli į šiandien.

Laikui bėgant  šis vartojimo ciklas iš Keyneso funkcijos turėtų grįžti atgal, nes pigi pinigų kaina rinkoje kelia kontroliuojamą  infliaciją, o ši savo ruožtu skatina investicijas. Šiuo metu subalansuotą infliaciją lemia didelio masto valstybių skolų nurašinėjimas ir bankrotai. Kiek ilgai šis procesas užtruks, tiek  laiko šiame makroekonomikos ciklo taške mes ir užtruksime.