Panika iš pradžių kilo provincijos miestuose, o sekmadienio vakarą eilės prie bankomatų išsirikiavo ir Rygoje. Kai „Swedbank“ bankomatai buvo iššluoti, žmonės pradėjo tuštinti ir kitų bankų bankomatus, praneša tvnet.lv.
Jelgavoje žmonės stojo į ilgas eiles ne tik prie „Swedbank“, bet ir prie SEB, „Nordea“, „Danske banka“, „GE Money“ ir kitų bankų grynųjų pinigų aparatų.
Per sekmadienį iš „Swedbank“ latviai atsiėmė per 10 mln. latų, televizijos kanalo LNT laidoje „900 sekundžių“ sakė banko vadovas Maris Mančinskis.
Pinigus atsiėmė daugiau nei 10 tūkst. banko klientų. M.Mančinskis pabrėžė, kad šių lėšų išmokėjimas žmonėms niekaip nepaveiks „Swedbank“ darbo, nes ši suma sudaro tik apie 1 proc. visų banko depozitų.
„Tokiu atveju, jeigu mums prireiktų papildomų lėšų, mums pasirengęs jas pasiūlyti motininis bankas“, – sakė M.Mančinskis.
Pasak Latvijos „Swedbank“ vadovo, gandai pradėjo sklisti dar prieš savaitę, tačiau intensyvus pinigų atsiėmimas dėl šių gandų iš banko prasidėjo tik sekmadienio popietę, todėl bankas savo interneto svetainėje ėmė skelbti bankomatų, kuriuose dar liko pinigų, sąrašą. Didžiausias ažiotažas buvo juntamas Jelgavoje ir Ventspilyje.
„Mes neturime informacijos, kas skleidžia gandus. Mes laukiame, kada tai nustatys teisėsaugos institucijos“, – sakė M.Mančinskis.
Pirmadienį, kaip rašo tvnet.lv, pinigų galima išsigryninti 170 „Swedbank“ bankomatų visoje Latvijoje. Dar 130 bankomatų supanikavę žmonės visiškai ištuštino.
Atnaujinta 17.31 val. Latvijos premjeras V.Dombrovskis dar kartą Latvijos žiniasklaidai patvirtino, kad pagrindo kilti panikai dėl „Swedbank“ stabilumo nėra, o vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis pareiškė, jog pradėtas baudžiamasis procesas dėl nepagrįstos informacijos apie Latvijos finansinę sistemą platinimo.
Ministras teigė, jog yra tiriamos kelios versijos dėl gandų platinimo. Tačiau jis aiškiau nepasakė, ar kaip viena pagrindinių tiriama versija, kad tokius gandus galėjo skleisti kitas bankas. Ministras teigė, kad tiriama, ar su gandų skleidimu susiję konkuruojantys bankai, o galbūt norėta destabilizuoti padėtį šalyje ir taip pakenkti Latvijos valstybiniams interesams.
Lietuvos radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis teigė, kad tarp galimų versijų minima ir tai, kad kažkas nori sumažinti biržoje akcijų kainas. Taip pat tiriama versija, kad tai galėjo būti kitų bankų kerštas, nes po „Latvijas Krajbanjka“ griūties „Swedbank“ šioje šalyje įgijo daugiau klientų.