Streikai paralyžiavo lėktuvų skrydžius, keltų reisus ir ligoninių darbą.
Opozicijai vadovaujanti ultrakairioji partija „Syriza“ nori pasinaudoti šiuo streiku kaip tramplinu, siekdama artėjant tarptautinių skolintojų auditui nuversti trapią koalicinę konservatyvaus premjero Antonio Samaro vyriausybę.
Pirmasis šiais metais visuotinis streikas skolų prislėgtoje Graikijoje privertė oro uostų vadovus atšaukti arba atidėti dešimtis skrydžių, o ligoninėse dirbo tik būtiniausi darbuotojai.
Laivai visą dieną neišplauks į jūrą, todėl sutriko susisiekimas keltais su salomis. Nors dauguma kitų viešojo transporto tinklų veikia, susisiekimas autobusais ir traukiniais bus trikdomas dėl planuojamo darbo sustabdymo.
Gydytojai, teisininkai, mokytojai ir kitų profesijų darbuotojai prisidėjo prie streiko, organizuoto privataus sektoriaus profsąjungos GSEE ir viešojo sektoriaus ADEDY.
„Kovojame dėl kolektyvinių derybų sutarčių, dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, kovojant su nedarbu ir užtikrinant mūsų demokratines bei darbo teises“, – sakoma GSEE pranešime.
Vėliau trečiadienį bus surengti atskiri profsąjungų vadovaujami protestai Atėnuose.
„Visuotiniu streiku siekiama nuversti vyriausybę ir panaikinti susitarimą dėl biudžeto išlaidų taupymo“, – sakoma šią savaitę „Syriza“ platintose skrajutėse.
„Į nesiliaujančią Samaro vyriausybės politiką turi būti atsakyta visuotiniu sukilimu. Visuotinis streikas turi tapti šio sukilimo pradžia“, – pažymėjo kairieji.
Trijų partijų suformuota Graikijos vyriausybė tvirtina, kad nėra jokios alternatyvos griežto taupymo programai, kurios pareikalavo šalies kreditoriai mainais į gyvybiškai svarbias paskolas, padėjusias išvengti valstybės bankroto.
Pastaruosius trejus metus nuolat mažinami atlyginimai ir pensijos supykdė graikus. Jie dažnai išeidavo į gatves demonstruoti savo nusivylimo.
Vyriausybė pažadėjo atšaukti kai kuriuos apkarpymus ateinančiais metais, kai ekonomika šiek tiek atsigaus, nors padėties pagerėjimas anksčiau buvo prognozuojamas jau šiais metais.
Prasiskolinusi šalis, išgyvenanti šeštuosius recesijos metus, yra smarkiai priklausoma nuo tarptautinių finansinio gelbėjimo paketų, padėjusių išvengti bankroto ir gaivinti ekonomiką.
Nuo 2010 metų Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Graikijos gelbėjimui paskolino 240 mlrd. eurų.
ES, Europos centrinio banko (ECB) ir TVF auditoriai darbą Atėnuose turėtų pradėti ateinančią savaitę, jie tikrins, kaip įgyvendinama vyriausybės programa.
Nuo jų ataskaitos priklausys, ar Atėnams vasarį bus išmokėta eilinė 2,8 mlrd. eurų tarptautinės paskolos dalis.
Graikija kreditoriams yra įsipareigojusi šiemet panaikinti 25 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje, o šie planai dar labiau didina profsąjungų susirūpinimą.
Vyriausybės dauguma parlamente susilpnėjo, kai lapkritį buvo priimti teisės aktai, numatantys naujas taupymo priemones, turinčias iki 2016 metų sumažinti biudžeto išlaidas 18,5 mlrd. eurų, bei kitas reformas.
Koalicija dabar turi 163 deputatus 300 vietų parlamente.
