Duodamas interviu, kuris buvo paskelbtas po to, kai euro zonos finansų ministrai Eurogrupės susitikime patvirtino papildomą 12 mlrd. eurų (41,4 mlrd. litų) Graikijos ekonomikos gelbėjimo paketą, J.C.Junckeras sakė optimistiškai manantis, kad su Atėnais suderintos priemonės padės išspręsti šios šalies problemas.
„Graikijos suverenumas bus smarkiai apribotas“, – jis aiškino Vokietijos savaitraščiui „Focus“, kuris šį interviu paskelbė sekmadienį.
J.C.Junckeras pridūrė, kad į Graikiją artimiausiu laiku išvyks euro zonos ekspertų grupės.
„Artėjant privatizacijų bangai, jiems reikės, pavyzdžiui, sprendimo, pagrįsto Vokietijos agentūros „Treuhand“ modeliu“, – nurodė jis, kalbėdamas apie privatizavimo agentūrą, kuris 1990–1994 metais pardavė 14 tūkst. Rytų Vokietijoje veikusių įmonių.
Graikijos parlamentas ketvirtadienį balsavo už privatizavimo agentūros įsteigimą pagal biudžeto išlaidų taupymo planus, suderintus su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), tačiau šis žingsnis išprovokavo audringus protestus Atėnų gatvėse.
Graikai itin opiai vertina bet kokį mėginimą suvaržyti jų šalies suverenumą, taip pat pasiūlymus įtraukti į šalies valdymą „komisarus“ iš užsienio.
Graikai itin opiai vertina bet kokį mėginimą suvaržyti jų šalies suverenumą, taip pat pasiūlymus įtraukti į šalies valdymą „komisarus“ iš užsienio.„Negalima leisti, kad graikai būtų įžeisti. Tačiau jiems reikia padėti. Jie sakė esantys pasiruošę priimti euro zonos ekspertų pagalbą“, – aiškino J.C.Junckeris.
Atėnai vien šiemet turės parduoti valstybinio turto už 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), kitaip Graikijai gali nepavykti įvykdyti uždavinių, nustatytų pagal ES/TVF programą. Jeigu šis planas žlugtų, Graikija gali netekti finansavimo, reikalingo tolesnei vyriausybės veiklai ir siekiant išvengti valstybės bankroto.
Vokietijos „Treuhand“ modelio atkartojimas graikams gali pasirodyti esantis labai skausmingas, o šalis jau dabar kenčia nuo didėjančio nedarbo ir trečius metus besitęsiančios recesijos.
„Treuhand“, kuri buvo viena iš didžiausių pasaulyje holdingo bendrovių, buvo įpareigota pelningai parduoti valstybines bendroves, tačiau savo veiklą ši agentūra baigė su milžiniškais nuostoliais ir užsitraukusi daugybės darbo netekusių žmonių įniršį.
1990 metais agentūrai patikėtose įmonėse dirbo 4 mln. vokiečių, tačiau iki 1994 metų, kai „Treuhand“ buvo uždaryta, joje bebuvo likę tik apie 1,5 mln. darbo vietų.
Užuot uždirbusi pelno, kuris turėjo būti paskirstytas visiems Rytų Vokietijos gyventojams, karštligiškai valstybės turtą pardavinėjusi agentūra paliko 270 mlrd. markių įsiskolinimų.
