Prieš finansų ministrų susitikimą Kopenhagoje šią savaitę, kai bus siekiama padidinti finansinės pagalbos fondą, Italijos premjeras atkreipia dėmesį į Ispanijos finansų valdymą.
„Reikia labai nedaug, kad euro krizė pradėtų plisti“, – kalbėjo M.Monti.
Euro zonos krizė šiek tiek nuslūgo po to,kai Europos centrinis bankas suteikė daug nebrangių paskolų bankams, o Europos lyderiai pritarė antro finansinės paramos paketo Graikijai skyrimui. Tačiau gilėjančios ekonominės recesijos ženklų esama, visas regionas taupo, nusiraminti neleidžia ir Ispanijos bei Italijos skolinimosi kaina.
Ispanijos dešimties metų obligacijų kaina praėjusią savaitę šoktelėjo iki 5,39 proc., o Italijos – iki 5,06 proc.
Ugniasienių stiprinimas
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas teigė esąs įsitikinęs, kad ministrai sutars dėl finansinės pagalbos fondo didinimo. Sekmadienį kalbėdamas Suomijoje jis pabrėžė, kad Europos pareigūnai „priims įtikinamus sprendimus, kaip sustiprinti ugniasienes“.
Euro zonos lyderiai įkūrė du fondus – laikinąjį Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) ir pastovųjį 500 mrld. eurų Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kuris operacijas turėtų pradėti dar šiemet. Pagal dabartines taisykles, nepanaudoti EFSF pinigai bus perduoti ESM, tačiau suma negalės viršyti pusės trilijono eurų.
Europos pareigūnai diskutuoja, kaip sudaryti mechanizmą, leidžiantį kartu veikti abiem fondams ir taip atlaisvinant daugiau pinigų. Nepanaudotų laikinojo fondo pinigų suma leistų padidinti ESM iki 692 mlrd. eurų.