„Tai buvo EK pozicija ir tai jam pasakiau, kai šnekėjome telefonu. Sakiau, kad reikia ieškoti veiklos plano, nes ši situacija turi įtakos tiek Ispanijai, tiek visai euro zonai“, – teigė J.M.Barroso. Anot jo, M.Rajoy reakcija buvo itin teigiama.
EK prezidentas išsakė idėją, kad visi didieji 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių bankai galėtų susijungti į vieną bankų sąjungą ir juos prižiūrėtų bendra priežiūros institucija. Tai galėtų įvykti jau kitąmet.
Pasak jo, ES turi žengti didelius žingsnius, norėdama išmokti šios ekonominės krizės teikiamas pamokas. „Manau, kad šiuo metu egzistuoja daugiau galimybių spręsti kylančias problemas, nei jų būdavo anksčiau. Šalys narės yra puikiai viena apie kitą informuotos ir žino savo bei kitų šalių poreikius.“
J.M.Barroso siūlo įkurti Europos priežiūros instituciją, turinčią galių likviduoti bankrutuojančius bankus ir nustatyti dėl to atsirandančius nuostolius be nacionalinių institucijų patvirtinimo. Šį pasiūlymą griežtai atmeta Jungtinė Karalystė.
Taip pat EK prezidentas siekia paspartinti indėlių garantijos sistemos pokyčius. Šiuo metu indėliai – nacionalinių valstybių klausimai. Portugalo siūlymui siekti tokio ES bankų integracijos lygio, kai nacionaliniai klausimai būtų sprendžiami tam tikroje Europos institucijoje, prieštarauja ir Vokietija.
Vis tik EK prezidentas tiki, kad tiek Berlynas, tiek Londonas puikai suvokia realią situaciją ir mato bankų sistemos reformos visos ES lygiu poreikį.
„Europiniai projektai visada realizuojami iš lėto“, – tikino J.M.Barroso, stengdamasis naudoti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kalbėjimo manierą. „Nepaisant to, kad turėtume ir toliau juos vykdyti palaipsniui, šiuo metu mums reikia žengti didelį žingsnį. Europa rizikuoja išsiskirstyti“, – sakė EK prezidentas.
