„Europos Vadovų Tarybą šiandien Briuselyje prislėgs šešėlis“, – pirmadienį rašo portugalų dienraštis „Público“. Vokietijos pasiūlymo šešėlis, dėl kurio Graikijos vyriausybė taps tiesiogiai pavaldi „ES biudžeto komisarui“, turinčiam sprendimų priėmimo galią. Pasak laikraščio, tai rimta problema, nes „viena yra apriboti suverenumą ypatingomis aplinkybėmis, kaip neseniai nutiko Portugalijoje ar Graikijoje, o visai kas kita politinį suverenumą laikyti smulkmena“.
Vis dėlto, pastebi prancūzų dienraštis „Le Monde“, jei Vokietijos pasiūlymą Europos Vadovų Taryboje patvirtins ES narės, tada ir Graikija privalės savo Biudžeto įstatyme įsipareigoti naudoti valstybės pajamas pirmiausia skolai aptarnauti – tai yra grąžinti palūkanas už pasiskolintus pinigus. Galiausiai, šis suverenumo atsisakymas, anot dienraščių, būtų įrašytas į Graikijos įstatymus ir greičiausiai turėtų būti priimtos konstitucijos pataisos.
Atėnai dėl tokio pasiūlymo pašiaušė šerį. „Nein, nein, nein“, skelbė graikų dienraščio „Ta Nea“ pirmojo puslapio antraštė. Trys „ne“ Vokietijos kanclerės pasiūlymams, susijusiems su šalies suverenumo apribojimu; tryliktos ir keturioliktos algos atsisakymui; bei minimaliam darbo atlyginimui.
Atėnai dėl tokio pasiūlymo pašiaušė šerį. „Nein, nein, nein“, skelbė graikų dienraščio „Ta Nea“ pirmojo puslapio antraštė.
Laikraštis ragina „vyriausybę, partijas ir profesines sąjungas susiburti į tvirtą derybų frontą, kad būtų galima susiremti su šalies kreditoriais ir auditoriais: „Kad kalbėtume vienu balsu, turime pamiršti asmenines ambicijas, partinius tikslus, konkurenciją tarp grupių ir rinkimų strategijas. Visa tai neteks reikšmės, jei galų gale kova dėl nacionalinio išsigelbėjimo bus pralaimėta.“
Graikų dienraščio „To Ethnos“ apžvalgininkas Georgesas Delastikas protestuoja prieš vokiečių pasiūlymą, kurio negalima laikyti draugiškos šalies žingsniu: „Dokumente rekomenduojamos tokios sąlygos, kokias diktuoja užkariautojas pavergtai tautai, tad jį graikai turėtų laikyti priešišku valstybės, kuri nori sunaikinti Graikijos suverenumą, puolimu, panašiu į nacistinės Vokietijos invaziją 1941 balandį. Vokietis nuspręs uždaryti mokyklas ir ligonines arba kelis mėnesius nemokėti valstybės tarnautojams algų ar pensijų. Niekinga, kaip vokiečiai ketina priversti graikus badauti tiesiogine to žodžio prasme. Šis dokumentas parodo bjauriąją euro zonos ir ES pusę XXI amžiuje.“
„Bet kuriuo atveju, – rašo vokiečių dienraštis „Franfurter Allgemeine Zeitung“, – šis pasiūlymas skirtas tik dėmesiui namuose nukreipti, nes jokiam ES paskirtam komisarui nepavyks išspręsti krizės problemų.“
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Uždarytas Akropolis |
Laikraštis dar prisimena Bavarijos kunigaikščio Otto, kuris buvo karūnuotas Graikijos karaliumi Othonu I 1832–1862, pavyzdį ir teigia: „Galėtume ginčytis, kad jei graikai būtų valdomi Othono, jų ekonominė plėtra galėtų prilygti Bavarijai. Tačiau jie būtų nė kiek ne mažiau įsiskolinę nei Bavarija šiandien. Nes kol parama plaukia, net jei visi mainais duoti pažadai nevykdomi, joks komisaras iš Briuselio ar iš Berlyno nesugebės pataisyti Atėnų administracinės sistemos.“
Anot vokiečių dienraščio, „užtenka pažvelgti į išlyginimo fondus Vokietijoje. Vien Berlyno miestas suryja tiek pat milijonų kiek visa Bavarija, o federalinė valdžia negali priversti berlyniečių atsisakyti nė trupučio iš jų malonaus, paskolomis finansuojamo gyvenimo būdo.
„Visa tai tęsis tol, kol imančiųjų bus daugiau nei duodančiųjų. Tas pats darosi ir ES. Tik rinkos palūkanų normos lazda arba įtaigus grasinimas pašalinti iš euro zonos gali priversti keistis“, – galiausiai prieina prie išvados „Franfurter Allgemeine Zeitung“.
