Europos Komisija paskelbė, kad Lenkija lyderiauja ekonomikos srityje ir pernai buvo vienintelė ES valstybė, kurios ūkis augo (1,7 proc.). Lenkija atsilaikė, nes jos ekonomika gerai kapitalizuota, šalis turi stiprų finansų sektorių, yra nelabai atvira, o per pirmą krizės etapą smukęs zlotas teigiamai paveikė nedarbo augimą. Lenkiją išgelbėjo ir tai, kad jos ūkyje nedominuoja statybų sektorius bei automobilių gamyba, teigiamai suveikė ir pensijų reforma. Šalies ūkio augimą lemia ir eksporto didėjimas bei užsienio investicijos, taip pat ES pinigai.
Lenkai gali džiaugtis, kad pusė jų įmonių nepajuto krizės padarinių, rašo „Lietuvos žinios“. Kas trečia Lenkijos įmonė nesiėmė jokių priemonių, kad išliktų, nors 49 proc. jų stengėsi sumažinti gamybos lėšas ir 21 proc. susitelkė į naujų rinkų paiešką. Tik 14 proc. įmonių atidėjo planuotas investicijas. Lenkijos įmonės neatleido darbuotojų – tik 4 proc. sumažino jų skaičių. 12 proc. darbuotojų net buvo padidinti atlyginimai.
Vis dėlto Lenkijos įmonėms trūksta strateginio mąstymo: 50 proc. bendrovių apskritai negalvoja apie plėtrą ar naujų rinkų užkariavimą, o 72 proc. vadovų nelinkę priimti rizikingų sprendimų. Net 20 proc. įmonių vadovų mano, kad strateginiai planai tik apsunkina įmonių funkcionavimą.
Kad lenkams trūksta strateginio mąstymo, pastebi ir užsienio investuotojai. „Įmonės gyvena nuo vieno ketvirčio iki kito, nors turėtų mąstyti strategiškai ir kurti rinkos užkariavimo planus, galvoti, kaip įveikti konkurentus. Jei įmonė nori likti konkurencinga, ji turi planuoti keleriems metams į priekį, o ne galvoti tik apie vieną ketvirtį“, – teigė „PricewaterhouseCoopers“ atstovas Witoldas Orlowskis.
Vis dėlto Europai nerimaujant dėl Graikijos keliamo pavojaus Lenkija išlieka stabilumo sala. Valstybės skola kontroliuojama, o jos dydis nė iš tolo neprimena Graikijos.