Kinijos premjeras Wen Jiabao pirmadienį teigė, kad norėtų vykdyti aktyvų fiskalinį ir monetarinį ekonomikos skatinimą. Jis taip pat užsiminė ir apie priemonių rinkinį, kurį reiktų taikyti. Tarp pastarųjų – daugiau paskolų suteikti dideliems infrastruktūros vystymo projektams, skolinti už mažesnes palūkanas, sumažinti mokesčius ir išduoti daugiau kreditų mažoms bei vidutinėms bendrovėms.
Kinija, panašu, rimtai susirūpino ekonomikos augimo sulėtėjimu. Žinios apie Kinijos planus skatinti ūkį pirmadienį suteikė nemažai optimizmo finansų rinkoms. JAV „Dow Jones“, „S&P 500“ bei NASDAQ indeksai pakilo atitinkamai po 1,09, 1,6 ir 2,46 procento. Europos biržų indeksai taip pat rodė teigiamus pokyčius bei kilo 0,2-0,9 proc., o Azijos NIKKEI ir „Hang Seng“ ūgtelėjo atitinkamai 1,1 ir 1,16 procento.
Prancūzija skatina ES išleisti obligacijas, skirtas finansuoti euro zonos šalims. Naujasis Prancūzijos prezidentas F.Hollande siekia panaudoti tokį finansavimą, tačiau tam prieštarauja Vokietija, argumentuodama bendros ir koordinuojamos ES šalių fiskalinės politikos trūkumu. Taip pat Vokietija teigia, kad tokia finansavimo schema neskatintų ES šalių konvergencijos. Vokietijos finansų ministras W.Schaeuble pabrėžė, kad būtina daryti viską, kad užtikrinti Graikijos išlikimą euro zonoje bei skirti dėmesį regiono augimui.
Vilniaus biržos indekso OMXV vertė padidėjo 0,66 proc. (prieš tai indekso vertė mažėjo 5 prekybos sesijas iš eilės), „OMX Baltic Benchmark“ paaugo 0,72 proc., tuo tarpu Talino OMXT tepasistiebė 0,02 procento. Prekyba buvo gana pasyvi – sudaryti 576 sandoriai, bendra regiono biržų apyvarta pasiekė 1,59 mln. eurų, iš kurių 1,02 mln. eurų atiteko TEO LT (0 proc.) akcijoms. „Vilniaus biržoje kiek aktyvesne prekyba ir didesniu kainos augimu išsiskyrė „Aprangos“ (+2,92 proc.) ir „Invaldos“ (+5,40 proc.) akcijos.
Jau šį ketvirtadienį įvyks neeilinis visuotinis „Invaldos“ akcininkų susirinkimas, kuriame akcininkai balsuos dėl įstatinio kapitalo mažinimo anuliuojant bendrovės supirktus 10 proc. savų akcijų. Taip pat numatoma apsispręsti dėl naujo savų akcijų supirkimo. Pati „Invalda“ pasibaigus prekybos sesijai informavo apie bendrovės vadovų sandorius bei didžiųjų akcininkų valdomų akcijų paketų sumažėjimą. Iš šios informacijos paaiškėjo, kad stambieji akcininkai supirkimo metu pardavė kiek daugiau negu 9 proc. visų bendrovės akcijų, atitinkamai mažųjų dalis sudarė mažiau negu 1 proc. visų bendrovės akcijų, t.y. apie 0,5 mln. vnt. akcijų.
