Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacija suskaičiavo, kad 2010-ųjų gruodį didmeninės maisto produktų kainos visame pasaulyje pasiekė rekordą, informuoja britų visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė.
Nors gruodį kainos kainos buvo didesnės, nei 2008 metais, kuomet maisto krizė išprovokavo riaušes ir demonstracijas visame pasaulyje, JT Maisto ir žemės ūkio organizacija tvirtino, jog dabartinė situacija nėra kritiška.
Tačiau nesenos demonstracijos Tunise ir Alžyre, siejamos būtent su augančiomis maisto kainomis, vėl išjudino pavojaus varpus.
Tarsi būtų negana kylančių maisto kainų, joms iš paskos seka ir naftos kainos, mušančios pastarųjų dvejų metų rekordus.
Kodėl maisto kainos kyla?
Po 2008-ųjų maisto kainų rekordų geras derlius padėjo jas sumažinti. Tačiau 2010 metais, stichija nuniokojo derlių tose šalyse, kurios eksportuoja daugiausia maisto produktų. Tai lėmė bene 20 proc. didesnes kainas nei praėjusiais metais.
Potvyniai lėmė prastą sodinimo sezoną Kanadoje, sunaikino pasėlius Australijoje. Be to, sausra ir gaisrai sunaikino kviečių ir kitų grūdų derlių Rusijoje. Kad grūdų nepritrūktų pati, Rusija buvo priversta uždrausti grūdų eksportą.
Prognozuojama, kad dėl šių priežasčių grūdų derlius visame pasaulyje šiemet bus mažesnis nei ankstesniais metais.
Tačiau kainų kilimą skatins ne tik prastas derlius, bet ir nuolat auganti maisto produktų paklausa.
Kokia spekuliantų įtaka?
JT Maisto ir žemės ūkio organizacija teigia, jog spekuliantams, maisto produktus pardavinėjantiems finansų rinkose, nedera suversti visos kaltės, tačiau pripažįsta, kad jie prisideda prie situacijos blogėjimo.
Kaip pavyzdį BBC pateikia cukrų. Jo gamyba nespėja paskui augančią besivystančių šalių paklausą ir taip stumia kainas aukštyn. Tačiau „Economist Intelligence Unit“ nurodo, jog šią situaciją pastebėję spekuliantai nepraleido progos pasinaudoti investavimo galimybe ir tiesiog išpūtė kainas.
Savo ruožtu Pasaulio plėtos judėjimas nori pažaboti kainas ir pasisako už griežtesnį ateities sandorių, kuriais rinkose sutariama, kada ir už kokią kainą bus perkamos ir parduodamos tam tikros prekės, reguliavimą.
Tokie sandoriai buvo sugalvoti tam, kad versle sumažintų riziką ir netikrumą – tiekėjai žino, kad parduos prekes, o pirkėjai – kad jas gaus. Tačiau Pasaulio plėtros judėjimas mano, kad ateities sandoriai dirbtinai pučia kainas ir taip skriaudžia vargingai gyvenančius žmones.
Kas vyksta su naftos kainomis?
Londono rinkoje barelio naftos kaina artėja prie 100 JAV dolerių. 98 JAV dolerių už barelį kaina yra didžiausia per pastaruosius dvejus metus.
Kaip ir maisto atveju, kainos didėjimą lemia tiekimo problemų, investuotojų intereso ir augančios paklausos derinys. Kalbėdami apie paklausą, analitikai pirmiausia pirštu bedą į energijos ištroškusią Kiniją, kuriai turi tiekti energiją gamykloms ir tūkstančiams naujų automobilių.
Brangstanti nafta ne tik tiesiogiai veikia kuro kainas, bet ir brangina kitas prekes, nes didėja jų gamybos ir transportavimo išlaidos.
Šiuo metu daugelis pasaulio ekonomikų mėgina susidoroti su skausmingais pasaulinės recesijos padariniais. Žmonių gaunamas darbo užmokestis nedidėja, todėl augant kainoms jie jaučiasi tarsi įvaryti į kampą.
