2010 m. kovą visoje ES darbo neturėjo 23,1 mln. žmonių, iš jų 15,8 mln. – euro zonoje. Palyginti su šių metų vasariu, visoje ES nedirbančių asmenų skaičius padidėjo 123 000, euro zonoje – 101 000. Palyginti su 2009 m. kovu, visoje ES bedarbių skaičius padidėjo 2,5 mln. žmonių, euro zonoje – 1,4 mln.
Mažiausi nedarbo rodikliai buvo užregistruoti Nyderlanduose (4,1 proc.) ir Austrijoje (4,9 proc.), o didžiausi – Latvijoje (22,3 proc.) ir Ispanijoje (19,1 proc.).
Palyginti su praėjusiais metais, viena šalis narė fiksavo nedarbo lygio mažėjimą, o kitos 26 – didėjimą. Nedarbo lygis mažėjo Vokietijoje (nuo 7,4 proc. iki 7,3 proc.), o mažiausias nedarbo didėjimas buvo Liuksemburge (nuo 5,4 proc. iki 5,6 proc.) ir Maltoje (nuo 6,7 proc. iki 6,9 proc.). Didžiausias augimas buvo registruotas Latvijoje (nuo 14,3 proc. iki 22,3 proc.), Estijoje (nuo 7,6 proc. iki 15,5 proc. tarp 2008 m. ir 2009 m. ketvirtojo ketvirčio) ir Lietuvoje (nuo 8,1 proc. iki 15,8 proc. tarp 2008 m. ir 2009 m. ketvirtojo ketvirčio).
Per metus euro zonoje vyrų nedarbo lygis išaugo nuo 8,9 proc. iki 10 proc., visoje ES – nuo 8,6 proc. iki 9,8 proc. Moterų nedarbo lygis euro zonoje padidėjo nuo 9,3 proc. iki 10,1 proc., visoje ES – nuo 8,5 proc. iki 9,4 proc.
2010 m. kovą jaunimo nedarbas (iki 25 m.) euro zonoje sudarė 19,9 proc., visoje ES – 20,6 proc. 2009 m. kovą atitinkamai jis sudarė 19 proc. ir 18,9 proc. Mažiausias jaunimo nedarbo lygis buvo stebėtas Nyderlanduose (7,4 proc.), o aukščiausi rodikliai – Latvijoje (44,9 proc. 2010 m. pirmąjį ketvirtį) ir Ispanijoje (41,2 proc.).
Palyginimui: 2010 m. kovą nedarbo lygis JAV sudarė 9,7 proc., 2010 m. vasarį Japonijoje – 4,8 proc.
