Dubajus ne vienintelė vieta, kuri dėl išpūsto vienkartinio augimo dabar rizikuoja nuskęsti skolose, rašo Money.cnn.com. Dubajaus ekonominės plėtros simboliu buvo laikoma bendrovė „Dubai World“. Dabar ji derasi su kreditoriais dėl 26 mlrd. JAV dolerių skolų restruktūrizavimo.
Praėjusią savaitę, kai bendrovė pranešė, kad negalės sumokėti įsiskolinimų, rinkos supanikavo. O Dubajaus valdžia pareiškė, kad į šią situaciją nesikiš. Šiuo metu atrodo, kad Dubajaus problemos kontroliuojamos, tačiau dėmesio gali pareikalauti sudėtinga kitų šalių situacija.
Štai Graikijos biudžeto deficitas šiais metais gali pasiekti 12 proc. bendrojo vidaus produkto. Kita šalis, susidūrusi su augimo burbulu, yra Rumunija. Šeštadienį čia vyks prezidento rinkimai, nuo kurių rezultatų priklausys pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) užsitikrinimas.
Iki šiol TVF ir Europos Sąjunga suteikė piniginę pagalbą tokioms šalims kaip Latvija, Bulgarija ir Ukraina. Rugsėjį TVF pranešė, kad nuo „Lehman Brothers“ banko griūties suteikė paskolų už 163 milijardus JAV dolerių.
Pasak Money.cnn.com, tik laiko klausimas, kada ir kur bus atverstas naujas ekonominės krizės puslapis. „Visame pasaulyje užduodami klausimai, kur yra nukentėjusioms šalims teikiamos paramos ribos?“ – sakė ekonomistė Mary Stokes.
Graikija esą yra viena iš labiausiai rizikuojančių šalių. Pietų Europos valstybę už neva per didelį išlaidavimą puola kreditų rinkos. Kai kurie apžvalgininkai tikina, kad netrukus Graikijai beliks ištiesus kepurę prašyti ES paramos. Tiesa, pastaroji jau parėmė Graikijos bankus pigiomis paskolomis. O naujai išrinktas šalies finansų ministras George'as Papaconstantinou įsitikinęs, kad finansinė parama šaliai nereikalinga.
Taigi antras karščiausias taškas po Dubajaus yra Graikija, tačiau nuo jos nedaug atsilieka kitos šalys. Nuo eksporto priklausomos Latvija ir Ukraina sunkiai verčiasi net ir gavusios TVF paramą. O Ispanija ir Airija bando susitvarkyti su sprogusiais nekilnojamojo turto rinkos burbulais.
Bet kokiu atveju, Dubajaus pamoka yra ta, turto vertė sumažėjo, tačiau skolos išliko didelės. Todėl per ateinančius mėnesius galima tikėtis daugiau panašių siurprizų. „Dubajus greičiausiai bus ne vienintelis, patyręs „pokrizinį“ šoką“, – įsitikinęs Kanados investicijų firmos „Gluskin Sheff“ ekonomistas Davidas Rosenbergas.
