1995 metais gruodžio 15–16 dienomis Ispanijos sostinėje Madride posėdžiavusi Europos vadovų taryba nusprendė būsimąją bendrą ES valiutą vadinti euru. Praėjus ketveriems metams po Europos viršūnių susitikimo Madride, euras tapo realybe – jis pradėtas naudoti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o 2002-aisiais į apyvartą išleisti eurų banknotai ir monetos.
2004 metais, kai Lietuva planavo 2007-aisiais prisijungti prie euro šalių klubo, buvo sukurtas ir lietuviškas euro monetų dizainas – gyventojų pageidavimu, ant vienos monetos pusės – averso –pavaizduotas mūsų valstybės herbo simbolis Vytis, apsuptas solidarumą įprasminančių žvaigždžių. Tačiau euro įvedimui Lietuvoje koją pakišo infliacija ir lietuviškų eurų kūrėjo, skulptoriaus A.Žukausko darbas kol kas dulka nenaudojamas – išleista tik bandomųjų monetų serija.
„Išėmus litus iš apyvartos, turėsime tik eurų monetas su tautine simbolika. Tikiuosi, kad mūsų Vytis, aukštai iškėlęs galvą, šuoliuos per žvaigždes ir nepadarys gėdos Lietuvai“, – vylėsi vilnietis skulptorius A.Žukauskas, 2004 metais laimėjęs Lietuvos banko skelbtą eurų kūrimo konkursą.
Skulptorius apgailestavo, kad įdėjus tiek darbo, lietuviški eurai iki šiol taip ir neišvydo dienos šviesos. „Kai sukuri kūrinį, norisi, kad jis būtų realizuotas. Čia priklausys nuo mūsų Vyriausybės, kaip ji tai pasieks. Estai susitvarkė. Manau, kad ir Lietuvai pavyks“, – vylėsi A.Žukauskas.
Gali ir nepavykti
Tačiau „15min“ kalbinti analitikai optimizmu netrykšta. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda įspėja, kad įsivesti eurą 2014 metais vėl gali sukliudyti infliacija.
„Šiandien infliacija neatrodo problema, bet manau, kad tokia rizika egzistuoja. Infliacijos kaip kriterijaus svarba yra šiek tiek sumenkinama. Gaila, nes mūsų karti patirtis jau šio bei to moko, turiu galvoje 2006 metus“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
Belieka tik pusiau pajuokauti, kad Estija bus vienintelė šalis euro zonoje, kuri tenkina Mastrichto kriterijus. Paradoksalu ir juokinga, – sakė R.Vainienė.
Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis tvirtino, kad Lietuvai apie eurą kalbėti apskritai anksti. Pirmiausia esą reikia nuosekliai tvarkyti ekonomiką, o ją sutvarkius euras ateis savaime. „Manau, kad prioritetas turi būti mūsų vidaus reikalai, mūsų nedarbo problemos. Su tokiu biudžeto deficitu mums tik svajoti apie eurą“, – sakė R.Kuodis.
Savo ruožtu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė laikosi nuomonės, kad artimiausiu metu Lietuva turėtų tiesiog stebėti padėtį euro zonoje ir nepriimti jokių lemtingų sprendimų.
R.Vainienė priminė, jog į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES finansinių institucijų duris, prašydamos pagalbos, jau pasibeldė Graikija ir Airija. Kreiptis pagalbos spaudžiamos Portugalija, Ispanija ir net Italija, o tai, anot ekspertės, neabejotinai turi neigiamos įtakos kitoms euro zonos narėms.
Svetimų sąskaitų nemokėsime
„Kadangi mes, priešingai nei Estija, į euro zoną neįstojome, tai mums nereikės apmokėti probleminių šalių sąskaitų“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė G.Nausėda, turėdamas omenyje tai, kad prie Airijai skirto 85 mlrd. eurų paramos paketo 80-čia mln. eurų turės prisidėti nuo sausio 1 d. prie euro zonos prisijungsianti Estija.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda |
Vis dėlto, jis pabrėžė, kad Lietuva be jokios abejonės yra priklausoma nuo euro, nes su juo „surištas“ litas. Ekonomistas aiškino, kad kilus nerimui, gandams dėl finansinių euro zonos šalių problemų, euro kursas dolerio atžvilgiu pradeda kristi. Tai, jo teigimu, nėra gerai, mat tada automatiškai krenta ir lito kursas dolerio atžvilgiu.
„Žaliavas importuojame iš Rytų ir už jas mokame doleriais. Žaliavų kainas perskaičiavus į litus, jos automatiškai tampa didesnės. Tai išpučia gamybos sąnaudas. Tai ir mūsų žmonėms prasta naujiena, nes po tokių kursų pasvyravimų dažniausiai pradeda brangti šiluma, gamtinės dujos ir net elektra“, – sakė G.Nausėda.
„Kol kas pasekmių nejaučiame“
Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius R.Kuodis pažymėjo, kad kol kas Lietuva didelio efekto dėl euro zoną kamuojančių bėdų pajusti neturėtų. Taip yra todėl, kad pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės – euro zonos narė Vokietija ir rytinė kaimynė Rusija – turi mažiau finansinių sunkumų nei Airija, Portugalija ar Ispanija.
R.Kuodis priminė, kad finansiniai euro zonos šalių sunkumai veikia ir palūkanų normas. Jeigu finansų rinkose atsiranda nusistatymas prieš tam tikrą šalį, pradeda didėti jos skolinimosi sąnaudos. Tačiau Lietuvos skolos dydis nėra toks didelis kaip Airijoje ar Europos pietuose, todėl Lietuva su tokiomis probleminėmis šalimis esą nėra tapatinama.
„Tad kol kas didelio poveikio nėra. Bet jeigu kils globalinė pesimizmo banga, tai, žinoma, niekam nuo to gerai nebus“, – kalbėjo R.Kuodis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis |
Pamoka Lietuvai: balansuoti biudžetą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „15min“ sakė, kad Lietuva turėtų išmokti euro krizės pamoką.
„Reikia kuo greičiau balansuoti biudžetą ir stengtis mažinti skolą tam, kad neatsidurtume tokioje padėtyje kaip Graikija ir Airija, nebūtume priklausomi nuo tokių institucijų (Tarptautinio valiutos fondo ir ES finansinių institucijų – aut. past.) pagalbos“, – sakė N.Mačiulis.
Unikali sąjunga
„Europa daug kartų mėgino įsivesti bendrą valiutą. Tai padaryti mėgino įvairių šalių sąjungos, bet nesutarimai tarp valstybių neleisdavo pasiekti tikslo. Šis atvejis, kai valstybėms pavyko išvengti konfliktų, yra unikalus“, – „15min“ sakė Mykolo Romerio universiteto profesorius Vygandas Paulikas. Jis pridūrė, kad bendra valiuta buvo sena Europos valstybių svajonė.
Paklaustas, kaip vertina dabartines euro zonos bėdas, profesorius sakė, kad tai akivaizdus kai kurių valstybių nesugebėjimas tvarkytis su savo finansais. Tačiau, jo teigimu, akivaizdu ir tai, kad euro zona, pati nenukentėdama, toms valstybėms padeda išsikapanoti iš bėdos ir taip traukia kitas valstybes. V.Paulikas pateikė Islandijos, kuri, patyrusi milžinišką finansų krizę, pareiškė norą kuo greičiau stoti į Europos Sąjungą tam, kad galėtų įsivesti bendrą valiutą, pavyzdį.