Jis pabrėžė, jog Latvija norėtų dalyvauti statant naują branduolinę jėgainę, tačiau tvirto „taip“ kol kas nepasakė.
„Latvija suinteresuota, tačiau galutinio žodžio dar netarė. Ir jo nebus, kol nepaaiškės, kaip įgyvendinsime savus interesus ir išsklaidysime nuogąstavimus“, – interviu agentūrai BNS sakė D.Pavlutas.
Jis nesiryžo prognozuoti, kokie gali būti šio referendumo rezultatai, drauge pabrėždamas, esą situacija taptų sudėtingesnė, jei šiam projektui nepritartų dauguma referendume dalyvavusiųjų.
„Lietuvos politikams būtų sunku tęsti projekto įgyvendinimą, neturint visuomenės palaikymo“, – sakė Latvijos ministras.
Kalbėdamas apie neseniai trijų Baltijos šalių premjerų drauge aptartą idėją steigti bendrą įmonę naujos AE Lietuvoje projektui realizuoti, D.Pavlutas sakė, jog buvo sutarta palaukti šio referendumo rezultatų bei naujo Lietuvos ministrų kabineto pozicijos šiuo klausimu.
„Iš esmės, Latvija nėra prieš tokios bendros įmonės steigimą. Tačiau šiuo metu labiau svarstoma, kiek reiktų investuoti, kokios būtų projekte dalyvausiančių šalių garantijos, ir kaip kažkuri šalis galėtų iš jo pasitraukti. Drauge būtina spręsti visus kylančius nesutarimus“, – pabrėžė D.Pavlutas.
Lietuvos Seimo sprendimu, konsultacinis referendumas dėl atominės elektrinės statybos rengiamas kartu su parlamento rinkimais spalio 14 dieną.
Konsultacinis (patariamasis) referendumas laikomas įvykusiu, jeigu referendume dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Lietuva tikisi kartu su Latvija, Estija ir Japonijos kompanija „Hitachi“ Visagino atominę elektrinę pastatyti iki 2020-2022 metų.
