„Fiskalinę konsolidaciją svarbu atlikti greitai ir netęsti jos per ilgai. Konsolidacijai užsitęsus, atsiranda nuovargis ir prarandamas suvokimas, kad ji buvo būtina“, – duodamas interviu „Bloomberg“ televizijai sakė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.
Baltijos šalys biudžeto karpymus pradėjo 2008 metais, dar prieš tai, kai euro zonos skolų krizė privertė valstybes nuo Graikijos iki Airijos karpyti išlaidas ir didinti pajamas. Lietuvos ministrų kabineto vadovas Andrius Kubilius, kalbėdamas su „Bloomberg“, drąsino Europos valstybes imtis griežtų taupymo priemonių ir priminė, kad Lietuva padidino mokesčius, apkarpė algas valstybės tarnautojams, mažino pensijas.
V.Dombrovskio teigimu, Baltijos šalys pasirinko ne devalvaciją, bet savo konkurencingumo skatinimą, mažindamos darbo užmokestį ir kainas. Jis pakartojo, kad skolose skęstančios Europos valstybės taupymo priemonių privalo imtis kuo anksčiau ir daugumą jų įvykdyti labai staigiai.
„Mes priėmėme gerą sprendimą nuo pat pradžių: taupymo priemonių imtis taip greitai ir taip efektyviai, kaip tik įmanoma. Mes neieškojome galimybių nusišalinti nuo kovos su recesija“, – kalbėjo A.Kubilius.
Kaip rašo „Bloomberg“, išlaidų mažinimas padėjo Estijai šių metų sausio 1 dieną įsivesti eurą ir išlaikyti savo biudžeto deficitą bei skolą žemiausią iš visų 17-os euro zonos valstybių. Europos Komisija suskaičiavo, kad Estijos Vyriausybės skola praėjusiais metais buvo 8 proc. BVP. Palyginimui: ES vidurkis siekė 79 proc. BVP.
Latvija ir Lietuva siekia prie euro zonos prisidėti 2014 metais. Norint tai padaryti, joms reikės pasiekti, kad 2012 metais biudžeto deficitas būtų mažesnis nei 3 proc. BVP, nors pernai jis dar siekė maždaug 8 proc. BVP.
V.Dombrovskio ir A.Kubiliaus teigimu, ateinančiais metais jų šalyse bus reformuojamos sveikatos apsaugos, švietimo sistemos, kovojama su šešėline ekonomika. Tai esą padės joms sumažinti biudžeto deficitą iki reikiamo lygio.
