Medvedevas atvyko į Kiniją derėtis dėl dujų kainos

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį atvyko į Kiniją su vizitu, kur mėgins sustiprinti „strateginę partnerystę“ su šia šalimi ir susitarti dėl dujų tiekimo Rusijai priimtina kaina, rašo BBC naujienų svetainė.
Dmitrijus Medvedevas atvyko į Kiniją.
Dmitrijus Medvedevas atvyko į Kiniją. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Rusija rugpjūčio pabaigoje užbaigė tiesti naftotiekį nuo Taišeto Rytų Sibire iki Skovorodino terminalo Amūro srityje, taip pat atsišakojimą nuo sienos su Kinija; D.Medvedevas numato dalyvauti Kinijos ruožo nuo Mohės pasienio punkto iki Dačingo miesto atidaryme.

Šis naftotiekis – dalis Rusijos pastangų išplėsti ir paįvairinti angliavandenilių eksportą; Maskva norėtų tiekti į sparčiai besiplečiančią Kinijos rinką ir dujas, bet susitarti dėl kainų nepavyksta jau kelerius metus.

Dujų pasaulinių kainų kritimas susilpnino Rusijos pozicijas: Kinija gali sau leisti pirkti dujų iš kitų šaltinių, nutiesė dujotiekį iš Centrinės Azijos ir turi didelių skalūno dujų atsargų.

„Gazprom“ pranešė, kad per D.Medvedevo vizitą į Kiniją numatoma pasirašyti dokumentus, kurie „sudarys būsimos sutarties pagrindą“.

„Antijaponiška akcija“

Per pirmąsias tris vizito dienas D.Medvedevas lankosi Daliano mieste.

Konfucinės kultūros požiūriu neklusnus dvejetukininkas suvokiamas kaip aiškiai neigiamas personažas, ir kai Kremlius tai suprato, už ekspozicijos perdarymą teko pakloti 1,1 mlrd. rublių.„Čia, Liušuno rajone, yra Memorialas sovietiniams kariams, atidavusiems savo gyvybę už Kinijos laisvę ir nepriklausomybę“, – sakė Rusijos prezidentas interviu Kinijos oficialiam laikraščiui „Renmin Ribao“, turėdamas omenyje žuvusiuosius kare su Japonija 1945 metais.

Liušune palaidoti Rusijos kareiviai, žuvę per kitą konfliktą su Japonija: XX amžiaus pradžioje šis miestas buvo vadinamas Port Artūru, ir jame buvo carinės Rusijos karinė bazė, kuri ilgą laiką buvo apgulta per 1904–1905 metų Rusijos ir Japonijos karą.

D.Medvedevo padėjėjas Sergejus Prichodka atmetė teigimus, kad vizitas į Dalianą gali būti interpretuojamas kaip Kinijos, kurios santykiai su Japonija neseniai pašlijo, rėmimas.

„Tai ne antijaponiška, o prorusiška akcija“, – sakė S.Prichodka.

„Mums Dalianas – tai vieta, kur žuvo daug mūsų tėvynainių. galbūt pagal laiką kas nors ir norėtų į tai taip žiūrėti (kaip į antijaponišką akciją), bet tai neatitinka tikrovės, nes vizitas į Port Artūrą iš pat pradžių dar prieš metus buvo numatytas“, – pridūrė jis.

Olego Deripaskos kontroliuojama bendrovė „Rusal“ tiekia daug aliuminio į Kiniją, ir metų pradžioje pirmą kartą pateikė akcijų Honkongo biržoje, kur anksčiau vyravo žaidėjai kinai.

Viktoras Vekselbergas, be kita ko, vadovauja fondui „Skolkovo“, kuris, kaip tikimasi Kremliuje, turi sukurti Kalifornijos Silicio slėnio analogą ir ekonomikos modernizavimo centrą.

„Šiandien Rusija ir Kinija sprendžia daug kur panašius uždavinius, eidamos visapusiškos modernizacijos keliu“, – sakė D.Medvedevas interviu „Renmin Ribao“.

Bet jis pridūrė: „Kaip sakė Konfucijus, kai keliai nevienodi, planai drauge nekuriami“.

Antradienį D.Medvedevas ketina aplankyti Rusijos laimėjimų paviljoną Pasaulinėje parodoje, vykstančioje Šanchajuje.

Su šiuo paviljonu buvo susijęs skandalas: ilgalaikės ekspozicijos simboliu buvo Nikolajaus Nosovo knygos personažas Nežiniukas. Konfucinės kultūros požiūriu neklusnus dvejetukininkas suvokiamas kaip aiškiai neigiamas personažas, ir kai Kremlius tai suprato, už ekspozicijos perdarymą teko pakloti 1,1 mlrd. rublių.

Neigiamas saldo

Rusijos prezidento susitikimai su Kinijos politine vadovybe paskirti pirmadienį.

Jie ketina apsvarstyti įvairias tarptautines problemas, jaudinančias abi šalis: nestabilumą Kirgizijoje, įtampą Korėjos pusiasalyje, Irano branduolinę programą.

Tačiau Rusijos lyderiams kelia susirūpinimą ir ekonominės problemos, pirmiausia tas faktas, kad Kinija perka Rusijoje daugiausia žaliavą.

Dvišalės prekybos apimtis pirmajame šių metų pusmetyje sudarė 25,5 mlrd. dolerių. Ji išaugo, palyginti su tokiu pačiu 2009 metų laikotarpiu 56,3 proc. ir, pagal metų rezultatus, turi galimybę sugrįžti į lygį, buvusį iki 2008 metų krizės: tada prekių apyvarta sudarė 55,9 mlrd. dolerių.

Panašiai, kaip daugelio šalių, Rusijos eksportas į Kiniją jau ne pirmuosius metus kainuoja mažiau nei importas iš šios šalies.

Bet net kylančios Rusijos naftos ir metalų kainos nespėja augti taip sparčiai, kaip auga gatavų Kinijos prekių, tarp jų plataus vartojimo prekių, importas iš šios šalies.

Kaip rašė birželio pradžioje laikraštis „Kommersant“, šių metų pirmajame ketvirtyje neigiamas saldo padidėjo 0,4 mlrd. dolerių palyginti su 2009 metų pirmuoju ketvirčiu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų