Prašymas pateiktas per „Nord Stream“ atstovaujančią advokatų kontorą „Sorainen“ ir bus išnagrinėtas nustatyta tvarka, pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija.
Analogiškus prašymus „Nord Stream“ taip pat pateikė Suomijai, Švedijai, Danijai, Vokietijai ir Rusijai.
Liepos pradžioje Rusijos dujų monopolininko vadovas Aleksejus Mileris pareiškė, jog dėl dar dviejų Baltijos jūrą išilgai kertančio „Nord Stream“ dujotiekio linijų tiesimo „Gazprom“ jau apsisprendė, o kiti projekto dalyviai savo žodį tars vėliau – sulaukę tyrimų rezultatų.
Balandį „Nord Stream“ konsorciumas nutiesė antrąją 1224 kilometrų ilgio dujotiekio liniją. Dujos pirmąja linija iš Rusijos į Vokietiją pradėtos tiekti pernai lapkritį. Antroji linija turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje. Kiekvienos jų metinis pralaidumas – 27,5 mlrd. kubinių.
Projektą įgyvendinantį konsorciumą „Nord Stream“ sudaro Rusijos „Gazprom“ (valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), Vokietijos BASF ir E.ON (po 15,5 proc.) ir Nyderlandų „Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“ (po 9 proc.).
