F.Hollande'as sakė norintis, kad euroobligacijos būtų įrašytos į tolesnę ES darbotvarkę, aiškindamas, kad euro zonos skolų apjungimą laiko fundamentalia priemone, galinčia sustiprinti skolų prislėgtą Europos vieningąją valiutą įsivedusių šalių grupę.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą yra pasisakiusi prieš euroobligacijas, o F.Hollande'as po penkias valandas Briuselyje vykusių ES lyderių derybų sakė spaudos konferencijoje, jog jis turi „kitokią koncepciją“, ką euroobligacijos atneštų Europai ir kad jis šios priemonės įvedimą nelaiko „vien tikslu“.
„Galbūt esama priemonių, kurios leistų apjungti... ateities skolas, kad šalys galėtų... lengviau gauti finansavimą iš (finansų) rinkų“
Teigdamas, jog toks scenarijus leistų vyriausybėms „finansuoti investicijas“, naujasis Prancūzijos vadovas socialistas sakė, kad anksčiau įsiskolinimų apjungimo rizika buvo „nepriimtina“, tačiau euroobligacijos gali padėti šalims, kurios priverstos skolintis už dideles palūkanas – tokioms kaip Ispanija ir Italija.
ES prezidentas Hermanas Van Rompuy sakė, kad ši tema „buvo trumpai aptarta“ kelių lyderių „valiutų ir ekonominės sąjungos stiprinimo pagrindu“.
Tačiau jis pažymėjo: „Niekas neprašė nedelsiant tai įvesti.“
„Turime apsvarstyti, kokios būtų viso to teisinės pasekmės“, – pridūrė H.Van Rompuy, ES lyderiams pradedant rengti pasiūlymus dėl ekonomikos augimo skatinimo pakto prieš oficialų Bendrijos viršūnių susitikimą birželio 28-29 dienomis.
