Kalbėdama po jųdviejų pirmųjų derybų, A.Merkel sakė: „Norime, kad Graikija liktų euro zonoje“, tą patį pageidavimą išsakė ir F.Hollande'as.
Kanclerė nurodė, kad abi galingosios Europos valstybės pasiruošusios „išnagrinėti papildomų (ekonomikos) augimo priemonių galimybę Graikijoje“, jeigu Atėnai pareikštų, kad tokios priemonės jiems reikalingos.
Abu lyderiai stengėsi demonstruoti savo vienybę: A.Merkel teigė turinti „bendrų pozicijų“ su F.Hollande'u, sprendžiant, kaip būtų galima paskatinti euro zonos ekonomikos augimą, nors anksčiau jiedu siūlydavo skirtingas šio regiono krizės sprendimo priemones.
„Žinome, kokią atsakomybę turime mes, Prancūzija ir Vokietija, dėl gero vystymosi Europoje, ir manau, kad turime rasti atskirų problemų sprendimus“, – pažymėjo kanclerė.
Pasak jos, jųdviejų skirtumai yra menkesni nei vaizduoja žiniasklaida.
Tačiau F.Hollande'as sakė esantis pasiruošęs „padėti viską ant stalo“ per artėjantį neformalų ES lyderių susitikimą Briuselyje gegužės 23 dieną, įskaitant euroobligacijų temą, kurią kritiškai vertina Vokietija.
Prancūzijos vadovas taip pat pakartojo norintis atnaujinti derybas dėl ES fiskalinės drausmės pakto – sutarties, turinčios užtikrinti griežtesnį biudžetų taisyklių laikymąsi Bendrijoje, kurią aktyviai palaikė A.Merkel, nepritarianti bet kokiems šio dokumento tekstų keitimams.
F.Hollande'as taip pat pasisakė už „subalansuotus“ ir „pagarba grįstus“ santykius su Vokietijai, Europai stebint, ar dvi didžiausios Senojo žemyno ekonomikos sugebės rasti sprendinių krizėms, kurios grasina suskaldyti euro zoną.
