Pastaruoju metu reitingų agentūras užklupo naujų priekaištų gausa. Didžiausias – esą jos stumia euro zonos valstybes bankroto link. Neseniai „Moody’s“ sumažintas Portugalijos reitingas iškart kirto ir Airijai – dviejų metų trukmės Airijos obligacijų pelningumas pirmą kartą viršijo 15 proc., išaugo Italijos skolinimosi kaina, į recesiją toks sprendimas gali palydėti ir Ispaniją.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad pinigus skolinančios institucijos galėtų pačios atskirai įvertinti valstybių riziką. Graikijai skolinantis Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos Komisija (EK) esą turėtų pačios įvertinti šalies mokumą nepriklausomai nuo reitingų agentūrų.
Krizės užuomazgų nepastebėjo
Finansų analitikų asociacijos vadovas Mindaugas Vaičiulis teigia, jog reitingų agentūros yra reikalingos tam, kad būtų įspėta apie valstybių finansines problemas. Graikijos pavyzdys esą patvirtina, kad reitingų mažinimas prieš metus buvo reikalingas, nes šalis susiduria su itin rimtomis problemomis – Graikijos vyriausybei yra teikiamas jau antrasis gelbėjimosi ratas.
Visgi kartais, M.Vaičiulio teigimu, sureaguojama yra per vėlai: „Suprantama, kad jos yra ne tam, kad po fakto padarytų išvadas. Jos turi tam tikru cikliškumu vykti į tas valstybes, vykdyti tyrimus ir pateikti išvadas. Tai Graikijos atveju irgi buvo iš dalies vėluojama. Graikijoje prasidėjo problemos, tada pasidarė dar sunkiau skolintis ir tos problemos dar pagilėjo. Tos prevencijos trūko.“
Reitingų agentūros esą dažnai reaguoja iš paskos – blogėjant finansinei situacijai, jos mažina reitingus ir tada šalies situacija tik pablogėja.
Pasak M.Vaičiulio, gausią kritikos laviną reitingų agentūrų atžvilgiu sukėlė ir pasaulinė finansų krizė. Esą kruopštesnis jų darbas būtų galėjęs apie finansinius sunkumus įspėti anksčiau.
„Tai būtent krizė prasidėjo nuo JAV būsto paskolų problemų, daliai tų rizikingų paskolų reitingų agentūros buvo suteikusios aukščiausią reitingą – AAA, nes jos rėmėsi statistika, kad būsto paskolos pakankamai gerai grąžinamos ir tam tikra dalis yra aukščiausio reitingo. Pats skolinimo būdas, principai ilgainiui prastėjo ir statistika neatspindėjo realios padėties, o reitingų agentūros nepakankamai įvertino ir neperspėjo, kad statistika yra neatitinkanti nūdienos realijų“, – pasakojo finansų analitikas.
Per maža konkurencija
Dabar rinką praktiškai dalijasi 3 amerikiečiams priklausančios bendrovės – „Moody's“, „Standart&Poors“, „Fitch Reitings“. Tai reiškia, kad šių trijų agentūrų sudaromi reitingai iš esmės ir lemia valstybių skolinimosi sąlygas.
Reitingų agentūros yra įtakingos – tai akivaizdu, bet tai yra ir privatus verslas, kuris privalo labai gerai valdyti interesų konfliktus, kad pažymiai nebūtų rašomi tik norint uždirbti.„Euro zonos problemų atveju lengviau Europos politikams kaltinti amerikiečius, nes jeigu šioms Amerikos reitingų agentūroms Amerikos politikai daro bent kiek įtakos, tai galima manyti, kad kažką tos agentūros daro kitaip. Bet tai yra prielaidos“, – sakė M.Vaičiulis.
Aukšti Europos pareigūnai išsakė minčių, kad reikėtų arba didinti reitingų agentūrų skaičių, arba griežtinti jų priežiūrą.
M.Vaičiulis teigia, kad reitingų agentūrų veiklos priežiūra iš tiesų turėtų būti griežtesnė tam, kad jos geriau dirbtų ir jomis būtų labiau pasitikima.
„Reitingų agentūros yra įtakingos – tai akivaizdu, bet tai yra ir privatus verslas, kuris privalo labai gerai valdyti interesų konfliktus, kad pažymiai nebūtų rašomi tik norint uždirbti“, – sakė M.Vaičiulis.
Finansų analitiko Liutauro Armanavičiaus teigimu, trijų reitingų agentūrų išties yra per mažai – didesnė konkurencija esą leistų joms pačioms geriau dirbti. Visgi finansų analitikas teigia reitingų agentūrų nesureikšminantis – tai tėra dar vienas privatus verslas ir pinigų valdytojai tikrai neprivalo atsižvelgti į jų nuomonę.
„Jos kažkokią įtaką daro, bet manau, kad dažnai yra tiesiog sureikšminama. Iš tikrųjų reitingų agentūrų funkcija yra vertinti pasakant, kokia tikimybė yra skolas grąžinti. Dažnai manoma, kad nuo tų reitingų agentūrų nuomonės priklauso tai, ar ta valstybė gali skolintis pati ir už kokią kainą gali pasiskolinti. Realybė ne visai yra tokia“, – teigė L.Armanavičius.
Jis sakė manąs, kad svarbiausias dalykas yra žmonės, įmonės ar fondai, kurie skolina valstybei, ir jų požiūris. Esą jie patys gali, remdamiesi įvairiais šaltiniais, įvertini skolinimo riziką ir nepasikliauti aklai vien reitingų agentūrų vertinimais.
Finansų analitikas L.Armanavičius reitingų agentūras lygino su žiniasklaida: „Tai beveik visada yra verslas privatus, ir valstybinio verslo, kaip ir žiniasklaidoje, beveik neįmanoma padaryti, nes jį bus stengiamasi vienaip ar kitaip paveikti ir todėl jis turi būti save reguliuojantis. Iš kitos pusės, vartotojai gali atkreipti dėmesį į tuos vertinimus, bet jei jie mano, kad verslas yra neteisus, tai investuotojai gali nekreipti dėmesio, kaip ir neskaityti laikraščių.“
