„Mes aptarėme ir „Nabucco“, ir „South Stream“, ir Rusijos bendradarbiavimą su ta pačia Norvegija – kaip mes judame su mūsų partneriais norvegais šiuose projektuose“, – pareiškė V.Putinas per spaudos konferenciją po derybų su A.Merkel.
Norvegijos „Statoil“ yra viena iš projekto „Shah Deniz-2“ Azerbaidžane dalyvių, taip pat viena dujų tiekimo iš Azerbaidžano Europai dujotiekiais projekto TAP (Trans Adriatic Pipeline) dalyvių. Pastarasis projektas konkuruoja su Rusijos projektu „South Stream“.
Be to Norvegija yra stambi dujų gavybos šalis, konkuruojanti su Rusija Europos rinkoje.
V.Putinas ir A.Merkel sakė aptarę ir veikiantį projektą „Nord Stream“, apie kurį Rusijos prezidentas pasakė, kad 2012-ųjų IV ketvirtį dujos bus tiekiamos jau ir antrąja šio dujotiekio linija, kurios tiesimas jau yra baigtas.
V.Putinas pabrėžė, kad šiuo dujotiekiu dujos bus tiekiamos ne tik Vokietijai, bet ir kitoms Europos šalims, ir pažymėjo, jog į „Gazprom“ bendrovę jau kreipėsi ir Skandinavijos šalys bei Didžioji Britanija.
Norvegija yra stambi dujų gavybos šalis, konkuruojanti su Rusija Europos rinkoje.
Pirmąja „Nord Stream“ linija dujas gauna šie pagrindiniai pirkėjai: Vokietijos „Wingas“ (9 mlrd. kub. metrų dujų per metus), „Gazprom Marketing and Trading“ (6 mlrd. kub. metrų), Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ (4 mlrd. kub. metrų), Prancūzijos „GDF Suez“ (2,5 mlrd. kub metrų), Danijos DONG (1 mlrd. kub. metrų).
Taip pat dujos „Nord Stream“ dujotiekiu pasieks ir Čekiją, perkėlus tranzitinius srautus iš Ukrainos.
„Europa turi ir kitas galimybes gauti dujų, pavyzdžiui, iš Norvegijos. Mes laikome Rusiją patikima tiekėja. Mes matėme tai kelis dešimtmečius, ir dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos projekto virto Rusijos ir Europos projektu“, – pažymėjo A.Merkel.
V.Putinas, atsakydamas į klausimą apie Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų, pabrėžė, kad „Rusijos dujų tiekimo Vokietijai apimtys, palyginus su ikikriziniais metais, nedidėja, Vokietijos pirminių energetikos išteklių vartojimo struktūroje Rusijos dalis neauga“.
„Kai mes kalbame apie galimą (dujų tiekimo) augimą, atsižvelgiame į dujų gavybos Europos Sąjungoje mažėjimą“, – paaiškino jis.
Azerbaidžane esančio „Shah Deniz“ telkinį eksploatuojantis konsorciumas renkasi iš trijų dujotiekių tiesimo į Europą projektų – TAP, „Nabucco-West“ ir SEEP (South East European Pipeline – Pietryčių Europos dujotiekis, kuris yra britų bendrovės BP projektas). Vertinami kritiški šių projektų skirtumai – teritorijos, kurias kirstų šie dujotiekiai, galingumas ir dalyvaujančios bendrovės. Konsorciume TAP dalyvauja Šveicarijos EGL (42,5 proc.), Norvegijos „Statoil“ (42,5 proc.) ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ (15 proc.).
Projektas „South Stream“ numato tiesti dujotiekį, kuris Juodosios jūros dugnu, apeinant Ukrainą, per metus galėtų tiekti 63 mlrd. kubinių metrų dujų. Kirtęs jūrą šis dujotiekis sausumą pasiektų Bulgarijoje ir toliau eitų į Italijos pietus bei šiaurę.
