„Manau, kad greičiausiai tokia priklausomybė yra. Ypač „Gazprom“ interesai turi svarbią reikšmę Rusijos išorės politikai“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė F.Lukjanovas.
Jis teigė nemanantis, kad „Gazprom“ turi specialų požiūrį į Baltijos šalis ir į Lietuvą, siekiančią įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą ir atskirti gamtinių dujų tiekimą nuo infrastruktūros.
„Nelaikyčiau to specialiu „Gazprom“ požiūriu į Baltijos šalis. Greičiau tai bendras vektorius: keičiantis situacijai ES dujų rinkoje, „Gazprom“ vis labiau priverčiama galvoti apie ateitį, klientus ir jų poreikius“, – sakė politologas.
Pasak jo, Rusijos energetikos sektoriaus kompanijų interesai reikalauja lankstesnio požiūrio.
„Tačiau, mano nuomone, svarbiausia – sumažinti verslo priklausomybę nuo valdžios ir atvirkščiai, kad bet kuri verslo iniciatyva nebūtų vertinama kaip „Kremliaus ranka“. Kada nors taip ir bus, nes dabar Rusijos kaimynystėje esančių šalių fobijos viskam, kas ateina iš Rusijos, yra neproporcingos. Vis dėlto atskirti privačius ir valstybės interesus būtų naudinga jau dabar“, – teigė F.Lukjanovas.
Vertindamas iš dalies Rusijos piliečiui priklausiusio banko „Snoras“ bankrotą ir nacionalizavimą, Rusijos politologas teigė, kad situacijoje Rusijoje gali būti įžvelgtas daugiau negu kriminalas.
„Apibendrinant būtų galima teigti, kad pas mus vyrauja požiūris, jog Baltijos šalyse Rusijos verslininkai gali sulaukti šališko teisėsaugos institucijų dėmesio, todėl po baudžiamojo persekiojimo širma galima įžvelgti šį bei tą daugiau nei banalų kriminalą. Kita vertus, požiūris, kad sukčius visur yra sukčius, taip pat egzistuoja. Tačiau jeigu kalbame apie interesus tų, kurie susiję su aukščiausia valdančia grupe, reakcija bus viena reikšme neigiama. Galima net sulaukti sankcijų. „Savų“ skriausti neleidžia“, – teigė politologas.
