Pasak Riho Unto, graikai „neturi atskaitos taško, todėl jiems tikrai daug sudėtingiau koreguoti elgesį“.
„Net pačiomis sunkiausiomis krizės akimirkomis Estijoje palygindavome jas su laikotarpiu prieš nepriklausomybę ir suprasdavome, kad gyvenimas pagerėjo“, – sakė R.Untas.
Pasak jo, didžiausią grėsmę Estijos ūkiui keltų Graikijos pasitraukimo iš euro zonos pasekmės.
Pasak SEB banko Estijoje vadovo Riho Unto, didžiausią grėsmę Estijos ūkiui keltų Graikijos pasitraukimo iš euro zonos pasekmės.
„SEB šiandien imasi didžiulių atsargos priemonių, kad būtų pasirengęs bet kokiai situacijai. Todėl mūsų klientai yra gana saugūs. Tačiau negalime žinoti, kaip toli tai nueis“, – sakė jis.
Pasak SEB Estijoje vadovo, šalies įstojimas į euro zoną sumažino banko finansavimo išlaidas 1 procentiniu punktu ir dabar jos yra mažesnės nei Lietuvos ir Latvijos bankų. Dėl didelės konkurencijos paskolų maržos įmonėms yra mažesnės nei Švedijoje ir Suomijoje ir 150 bazinių punktų viršija euro zonos tarpbankines normas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos per 2008-2009 metų krizę smuko labiau nei kitų pasaulio šalių.
Latvijai, kurios ūkis 2009 metais smuko 18 proc., prireikė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos. Šalies gyventojai, patyrę maisto ir būtiniausių prekių trūkumą prieš Sovietų Sąjungos žlugimą 1991 metais ir ankstyvaisiais perėjimo į kapitalizmą metais, toleravo su parama susijusias taupymo priemones.
Estijos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc., jos eksportas augo 9 proc., palyginti su 54 proc. augimu prieš metus.
Švedijos bankų SEB ir „Swedbank“ sprendimai pasilikti regione atsipirko, Baltijos šalių ekonomikai pernai sustiprėjus daugiau nei 5 procentais.
