Antradienį Italija pasiskolino 3 metams už 7,89 proc. metų palūkanas. Tai brangiausiai kainavusi trejų metų Italijos skola nuo 1996-ųjų. Vos prieš mėnesį trejiems metams šalis skolinosi už 4,9 proc. palūkanas. Šiek tiek pigiau Italija pasiskolino 9 ir 10 metams, tačiau pastarųjų obligacijų išplatinta mažiau.
Italijos skolinimasis akivaizdžiai stringa net nepaisant to, kad šalies obligacijas antrinėje rinkoje pastaruoju metu gausiai perka Europos centrinis bankas. Sunku skolintis ir kitoms Europos šalims.
Belgija už pusmečio obligacijas turėjo sumokėti 2,4 proc. metines palūkanas, daugiausiai per trejus metus, o pasiskolino mažiau negu planavo.
Pastarosiomis dienomis neįprastai sparčiai didėja ir Vokietijos palūkanos. 10 metų Vokietijos obligacijų metinės palūkanos yra 2,3 proc., nors dar prieš savaitę jos nesiekė 2 proc., o prieš dvi savaites buvo 1,8 proc.
Panašu, kad šalių ir įmonių kredito rizika didėja taip sparčiai, kad reitingų agentūros nebespėja mažinti reitingų. Todėl užuot mažinusios pavienių emitentų reitingus, reitingų agentūros mažina reitingus iš karto keletui įmonių.
Trečiadienio rytą „Standard & Poor’s” sumažino net 14 didžiausių pasaulio bankų reitingus. Pabloginti „Barclays“, „Bank of America“, „Citigroup“, „Goldman Sachs“, HSBC, „JPMorgan Chase“, „Morgan Stanley“, RBS, UBS ir kitų didžiausių pasaulio bankų reitingai. Reitingai sumažinti, nes agentūra peržiūri savo vertinimo metodiką, naujai įvertindama šalių bankų sistemos stabilumą.
Pasaulio finansų svorio centras keliasi iš Vakarų į Rytus.
Tuo pat metu pagerinti dviejų didžiųjų Kinijos bankų reitingai, akivaizdžiai parodant, kad pasaulio finansų svorio centras keliasi iš Vakarų į Rytus.
Antradienį euro zonos vadovai vėl susirinko dviejų dienų susirinkimui Briuselyje, bandydami rasti išeitį iš aklavietės. Po pirmos susitikimo dienos pranešta, kad euro zonos vadovai sutarė padidinti pagalbos prasiskolinusioms šalims fondą, tiesa, nepaskelbta kiek. Taip pat šalys padės pritraukti papildomo kapitalo į Tarptautinį valiutos fondą.
