Tokia nuomone su žurnalistais pasidalino banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Graikiją, kurios skola dabar siekia beveik 163 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) esą skolintis paskatino euro įsivedimas.
„Įstojus į euro zoną iš šių valstybių buvo atimta galimybė spausdinti pinigus, tačiau suteikta kita galimybė – pigaus skolinimosi“, – sakė Ž.Mauricas.
/Žygimantas Mauricas |
Anksčiau Graikijai esą tekdavo skolintis net už 18 proc. kainą, todėl tas ir buvo daroma kur kas saikingiau.
Tačiau Graikija kartu su drachmos netekimu neteko ir galimybės skatinti ekonomiką išleidžiant į rinką daugiau pinigų.
„Tos šalys, kurios spręsdavo savo problemas įjungdamos pinigų spausdinimo mašinas, šiuo metu yra rizikingiausios“, – pabrėžė ekonomistas.
Įstojus į euro zoną iš šių valstybių buvo atimta galimybė spausdinti pinigus, tačiau suteikta kita galimybė – pigaus skolinimosi
Be to, tuomet Europos centrinis bankas paskelbė labai mažas palūkanų normas, taip dar daugiau skatindamas skolinimąsi – palūkanų normos buvo praktiškai mažiausios istorijoje.
Ž.Mauricas teigė, kad pagrindinės euro zonos taisyklės – kiekvienas privalo gyventi pagal galimybes – dauguma šalių nesilaiko.
„Vokietija ir Prancūzija praktiškai buvo užmerkusios akis į tai, kas vyksta, kokia situacija, o tos periferinės šalys, jų politikai gyveno „šia diena“ ir džiaugėsi ta konvergencija su kitomis šalimis“, – sakė Ž.Mauricas.