Įvertinusi 197 šalis, Britanijos rizikos konsultacijų bendrovė „Maplecroft“ teigia, kad iš dešimties ekonomikų, kurios katastrofų atveju būtų pačios pažeidžiamiausios, šešios – Azijos šalys.
Sąrašo viršuje – Bangladešas ir Filipinai. Šioms šalims, o taip pat Mianmarui, gresia „didžiulis pavojus“.
Šiai kategorijai priskiriama dar viena šalis – Karibų jūroje esanti Dominikos respublika, kuri atsidūrė trečioje sąrašo vietoje.
Kitos į dešimtuką patekusios šalys – Indija, Vietnamas, Hondūras, Laosas, Haitis ir Nikaragva.
„Stichinių nelaimių rizikos atlase“ vertinama, kokį poveikį gamtos nelaimė padarytų šalies ekonomikai, atsižvelgiant į jos pasirengimą tokiam įvykiui ir socialiniam gebėjimui po jo atsitiesti.
Jei šalies infrastruktūra silpna, o valdymas – prastas, ekonominės pasekmės yra daug didesnės.
Ataskaitoje pažymimas audrų, nuošliaužų, ugnikalnių ir potvynių poveikis Filipinų ekonomikai. Joje taip pat kalbama apie sausros pasekmes Indijoje, dėl kurios šiais metais šalis BVP greičusiai smuks 0,5 proc.
Kitas analizės kontrolinis taškas – absoliuti gamtos nelaimių rizika, kai kalbama apie bendrą nelaimės žalą. Tai skiriasi nuo santykinės rizikos, kuri apima tik nelaimės poveikį ekonomikai.
Vertinant „absoliučiais“ mastais, didžiausios sąskaitos užgriuvus gamtos katastrofoms gresia Japonijai, Jungtinėms Valstijoms, Kinijai, Taivanui ir Meksikai.
Tačiau šios šalys stipresnės ir turi geresnių institucinių priemonių su tuo susidoroti, todėl poveikis jų ekonomikai ribotas.
Pasak perdraudimo bendrovės „Munich Re“, 2011 metais gamtos nelaimės pridarė rekordiškai daug nuostolių, kurie siekė 380 mlrd. dolerių. 55 proc. jų sudarė kovą Japoniją užklupusio žemės drebėjimo ir cunamio žala.
