Europoje daug vilčių siejama su struktūrinėmis reformomis, kurias įgyvendina skolų turinčios senosios Europos Sąjungos valstybės – Ispanija, Italija ir Graikija. „Tikimasi, kad Europos Centrinio Banko ir naujai įsteigto Europos Stabilumo Mechanizmo Fondo taikomos priemonės padės valstybėms susitvarkyti su skolų problemomis. Todėl atsiranda vis daugiau manančiųjų, kad paskutinį šių metų ketvirtį reikalai pradės gerėti“, – sako „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas.
Pasak jo, optimizmui įsitvirtinti vis dar neleidžia artėjantys JAV prezidento rinkimai, kurie ir nulems, ar šalyje ir toliau bus sprendžiamos fiskalinės problemos bei išlaikomos dabar taikomos priemonės – mokesčių lengvatos ir papildomos biudžeto išlaidos.
JAV problemos – atidėtos, bet neišspręstos
Šiais metais vėl atsirado susirūpinta dėl JAV valstybės skolos, kurios susidūrė su tomis pačiomis problemomis, kaip ir Euro zonos valstybės: gyventi nuolatinio deficitinio biudžeto sąlygomis tapo sunkiau. Tačiau pasaulio investuotojai atkakliai tiki, kad finansinis turtas JAV yra pats saugiausias pasaulyje. Todėl jie nepaliauja pirkti valstybės ir įmonių obligacijų, akcijų bei būsto paskolų, tad „galutinio teismo diena“ yra vis atidedama. Kita vertus, dėl smukusių vartotojų lūkesčių JAV verslo ciklas jau pasisuko į lėtėjimo fazę ir dėl to natūraliai sumažėjo papildomų investicijų ir skolinimo poreikis.
ES ir JAV centriniai bankai gelbėjo ekonomiką netradicinėmis priemonėmis
Siekdami kovoti su skolų krize, JAV ir Europos centriniai bankai ėmėsi supirkinėti turtą finansų rinkose ir pažadėjo palūkanų normų nedidinti nei šiais, nei kitais metais. Taip jie siekia sukelti perteklinį finansų sektoriaus likvidumą ir tikisi, kad tai padės užvesti prigesusias ekonomikas bei paskatins optimizmą privačiame sektoriuje.
Europos Centrinis Bankas planuoja, kad netradicinės ekonomikos skatinimo priemonės padės pažaboti probleminių valstybių skolinimosi kainas ir prisidės įgyvendinant struktūrines reformas, kurių reikia norint atkurti tvaresnį ekonomikos augimo modelį.
„Stebint finansų rinkų reakciją į centrinių bankų veiksmus, galima manyti, kad planas pavyko – rinkos patikėjo monetarinių skatinimo priemonių visagalybe. Todėl visos pagrindinės turto klasės šiemet rodo teigiamą grąžą, džiugindamos investuotojus. Tačiau vis dar išlieka pagrindinis klausimas, ar iki metų galo pavyks išlaikyti šias teigiamas trečiąją ketvirtį prasidėjusias tendencijas“, – pabrėžia Marius Ignotas.
Obligacijos tampa mažiau patrauklios
Pasak M. Ignoto, paskutiniu metu prasidėjęs spartus investicinio reitingo obligacijų brangimas kelia susirūpinimą. Stebint įmonių obligacijų rinkas darosi akivaizdu, kad esant tokioms žemoms palūkanoms, daugelis įmonių suskubo (re)finansuoti savo kapitalą. „Obligacijų fondai jau kelerius metus pritraukia milžiniškas pinigų sumas, todėl nenuostabu, kad paklausa obligacijoms išlieka didžiulė. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad sąlyginės vertės obligacijų rinkose beveik neliko: investicinio reitingo obligacijų pajamingumas geriausiu atveju dengia infliacijos sąnaudas. Esant tokioms žemoms palūkanų normoms, didelio kainų šuolio obligacijose tikrai neverta laukti, nebent saugumo paieškos privers investuotojus susitaikyti su neigiamoms palūkanų normomis. Šiemet jau matėme šį fenomeną Vokietijos, Šveicarijos obligacijų rinkose“, – sako M. Ignotas.
Jis taip pat pabrėžia, kad ieškant pelningesnių investicijų, tenka prisiimti ir didėjančią riziką, todėl aukšto pajamingumo (arba spekuliacinio) reitingo turinčios obligacijos kai kuriais atvejais dar gali teikti adekvatų rizikos ir grąžos santykį. Tačiau investuojantiems į tokius instrumentus vertėtų kurį laiką jų tiesiog „nematyti“ savo investicijų portfelyje ir atsigręžti tik atėjus obligacijų išpirkimo laikui, nes, tikėtina, kad jų vertė per kelerius metus svyruos gana stipriai.
Didėja akcijų patrauklumas
Akcijos visuomet buvo vertinamos kaip rizikinga alternatyva saugiomis obligacijoms. Vis tik esant dabartinėmis rinkos sąlygomis šia aksijoma galima suabejoti, nes nepaisant visų neramumų finansų rinkose, akcijos ne tik teikia teigiamą grąžą kelerius metus iš eilės, bet kai kuriais atvejais jų dividendai netgi viršija obligacijų palūkanas.
„Vis dėlto norintiems investuoti į akcijas, vertėtų nepamiršti, kad finansinių sunkumų atvejais įmonės dažniausiai renkasi lengviausią kelią savo problemoms spręsti – jos nurėžia dividendus. Tokiu atveju paprastai krinta ir jų akcijų kainos, suduodamos investuotojams dvigubą smūgį. Todėl ieškant investicinių galimybių akcijų rinkose reikėtų atidžiau paieškoti finansiškai stabilių ir verslo ciklo pokyčiams mažiau jautrių akcijų ir nepamiršti diversifikacijos principų, labiausiai atkreipiant dėmesį į komunalinių paslaugų, telekomunikacijų ir farmacijos sektorių akcijas.
Investuotojai kelia didelius lūkesčius įmonių pelnams
Pasak M. Ignoto, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais investuotojų dėmesys nuo makroekonominių dalykų bus nukreiptas labiau į mikro analizę, nes įmonės pradeda skelbti trečiojo ketvirčio rezultatus. Būtent jie ir padės atsakyti į klausimą, ar centrinių bankų taikytos ekonomikos skatinimo priemonės davė norimą rezultatą. Todėl paskutinįjį šių metų ketvirtį investuotojų nuotaikas ir finalinį rinkų spurtą arba nuopuolį lems įmonių rezultatai.
„Žvelgdami į įmonių situaciją, daugiausiai potencialo mes matome vietinėje rinkoje, nes Europos Centrinio banko iniciatyvos žymiai sumažino finansinės krizės tikimybę. Aiškesni būsimos finansinės sistemos kontūrai leidžia manyti, kad dabartiniuose bendrovių rezultatų lūkesčiuose investuotojų optimizmas dar nespėjo atsispindėti. Tad jei senųjų Pietų Europos valstybių situacija ir toliau taisysis, Italijos, Ispanijos akcijų rinkose bus galima tikėtis optimalaus rizikos ir grąžos santykio, nes šių šalių akcijos yra labiausiai nukritusios šiuo metu“, – sako Marius Ignotas.
Pasak jo, norintiems investuoti į JAV bendrovių akcijas, vertėtų šiek tiek palaukti ir pažiūrėti, ar pasiteisins sukelti lūkesčiai, nes šiuo metu akcijų kainos JAV yra priartėjusios prie istorinių vidurkių. Todėl būtų sunkiau tikėtis, kad iki metų galo duos tokią pat grąžą kaip ir pirmaisiais šių metų ketvirčiais.
Žaliavos – nėra vieningos krypties
Šiuo metu žaliavų rinkose nėra vieningų tendencijų, nes jos skirtingai reaguoja į dabartinę ekonominę ir finansinę situaciją rinkoje. Energetinių išteklių (nafta) ir pramoninių metalų kainos yra pažeidžiamos dėl mažėjančios paklausos besivystančiose rinkose. Auksas nepraranda savo patrauklumo vien todėl, kad jis yra laikomas grynųjų pinigų (JAV dolerių) atsvara. Jų vertė gali kisti dėl padidėjusios infliacijos rizikos, kurią lemia pinigų spausdinimo politika.
„Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad auksas neturėtų būti laikomas išskirtine investicija, kadangi jo paskirtis investicijų portfelyje yra labiau „apsauginė“, t.y. leidžianti apsidrausti nuo infliacijos rizikos. Tuo tarpu maisto produktų kainų šuoliai tikėtina išliks dideli, vien todėl, kad nepalankios meteorologinės sąlygos (sausros JAV, Rusijoje) ženkliai pablogino šių metų derlius (ypač grūdinių kultūrų) ir atsargos pasiekė istoriškai žemus lygius. Todėl žemės ūkio produkcijos rinkose galima artimiausiu metu tikėtis didelių svyravymų“, – sako Marius Ignotas.
