Graikija, kurios ekonomika krizės metu susitraukė penktadaliu, mainais į TVF, Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą privalo susimažinti algas, pensijas, viešąsias išlaidas.
Paklausta, ar jos nekankina mintys, kad dėl taupymo, pavyzdžiui, pacientai nebegalės gauti gyvybę gelbstinčių vaistų, o gimdyvės gimdys be akušerių, C.Lagarde pareiškė: „Aš daugiau rūpinuosi Nigerio vaikais, kurie mokosi vos dvi valandas per dieną, trise dalijasi vieną kėdę, bet vis tiek labai stengiasi gauti išsilavinimą. Jie neduoda man ramybės, nes jiems, manau, pagalbos reikia daug labiau nei graikams.“
Galvodama apie Graikiją, C.Lagarde teigia įsivaizduojanti tuos gyventojus, kurie nuolat vengia mokesčių.
„Graikai turėtų padėti patys sau ir pagaliau pradėti mokėti mokesčius“, – sakė TVF generalinė direktorė.
Paklausta, ar jos pasisakymai reiškia tai, kad graikai ir kai kurių kitų šalių gyventojai dabar turi susimokėti už gerai praleistą laiką, C.Lagarde atsakė: „Tikrai taip.“
TVF neramina tai, kad mokesčių surinkimas per metus krito trečdaliu. Tuo metu mainais į antrąjį finansinės paramos paketą Graikija įsipareigojo pagerinti šį rodiklį. C.Lagarde mintys atspindi augantį nepakantumą Graikija tarptautiniu mastu. Yra ruošiamasi ir Graikijos išėjimui iš euro zonos.
Belgijos ministro pirmininko pavaduotojas Didieras Reyndersas sakė, kad centrinių bankų ir kompanijų nepasiruošimas Graikijos pasitraukimui iš euro zonos būtų „rimta profesinė klaida“.
Visą straipsnį galite rasti čia.
