„Latvijai gali tekti devalvuoti valiutą bet kuriuo metu, nes ji negalės sau leisti toliau karpyti biudžeto“, – naujienų agentūra „Bloomberg“ cituoja Nigellą Rendelą, „RBC Capital Market“ ekonomistą.
Panašios nuomonės laikosi ir „Barclays Capital“ atstovas Koonas Chowas. Jo įsitikinimu, tikimybė, kad latas bus devalvuotas, yra labai didelė. Esą tikslų devalvacijos, kuri padėtų atgaivinti prieš trejus metus sparčiausiai Europos Sąjungoje augusią ekonomiką, laiką parodys tolesni sunkumai.
Tačiau Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis kiek anksčiau šį mėnesį yra sakęs, jog devalvacija pakenktų santaupoms, pajamoms ir padidintų blogų paskolų eurais skaičių.
Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį smuko 18,7 procento, nepaisant šalies Vyriausybės pastangų aproboti išlaidas. Europos Komisija šalį yra įspėjusi, kad šiemet jos biudžeto deficitas gali pasiekti 10 procentų.
TVF grasina
Tuo tarpu naujienų portalas biznews.lv pranešė, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo Baltijos šalyse veikiančius bankus, jog šie privalo regione vykdyti savo įsipareigojimus, kitu atveju TVF nemėgins padėti išvengti devalvacijos Baltijos regione.
TVF skelbia, kad suteikęs Latvijai paskolą jis padėjo išvengti lato devalvacijos. Tačiau fondas negarantuoja, kad taip pat pasielgs ir ateityje, jeigu Švedijos bankai nesugebės vykdyti įsipareigojimų. TVF atstovai teigia, jog devalvacija padidintų bankų nuostolius, taip pat smogtų jų prestižui.
Bankai ruošiasi
Tas pats naujienų portalas, remdamasis „Wall Street Journal“, praneša, kad „Swedbank“ jau įvertino įvairius Latvijos ekonomikos vystymosi scenarijus ir yra pasiruošęs galimiems nuostoliams, jeigu nacionalinė Latvijos valiuta bus devalvuota 15 proc.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad lato devalvavimas skaudžiausiai smogtų privatiems asmenims, tuo tarpu tokio žingsnio įtaka įmonėms kol kas neaiški – tai galėtų padidinti jų konkurencingumą, taip pat atgaivinti nekilnojamojo turto sektorių.