Produktyvumas didžiausioje Europos ekonomikoje nuo 1991 iki 2011 metų išaugo 22,7 proc., paskelbė federalinis statistikos biuras.
Tačiau tuo pačiu metu vidutinis vieno žmogaus darbo valandų skaičius sumažėjo devyniais proc., priduriama „Destatis“ pareiškime.
Darbo našumas apskaičiuojamas padalijant bendrąjį vidaus produktą (BVP) iš dirbančiųjų skaičiaus.
„Destatis“ nurodo, kad jeigu apskaičiuojant darbo našumą darbuotojų skaičius pakeičiamas darbo valandų skaičiumi, rezultatas rodo, kad našumas nuo 1991 metų išaugo 34,8 procento.
Tuo tarpu darbo užmokesčio kaštai išaugo 47,5 proc. – labiau nei infliacija šiuo 20 metų laikotarpiu.
Skaičiuojant pagal našumą, darbo užmokesčio kaštai išaugo truputį daugiau nei 20-čia procentų.
Berlyne įsikūręs institutas DIW kaip vieną šio pagerėjimo priežasčių nurodo geresnius gamybos procesus.
„Kompanijos ne tokias našias savo gamybos procesų dalis perkėlė į užsienį“, – sakė DIW ekonomikos skyriaus vadovas Ferdinandas Fichtneris.
Jis taip pat akcentavo geresnį darbuotojų parengimą.
Vokietija yra tarp tų Europos šalių, kur atlyginimai pastaraisiais metais didėjo lėčiausiai, todėl esama kritikos, kad šalis pernelyg didelį dėmesį skiria savo eksporto konkurencingumui.
