Vokietijos ūkis smunka. Vokietijos statistikos tarnybos prognozuoja, paskutinį pernai metų ketvirtį Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 0,25 proc. (oficialūs duomenys – vasario 15 dieną).
Daugelio rinkos dalyvių nuomone, Vokietijos ūkis smunka ir šį ketvirtį, o ūkiui smunkant du ketvirčius iš eilės skelbiama techninė recesija. Vokietijos ūkis smunka dėl pablogėjusių eksporto sąlygų Europoje ir pasaulyje, nors vidaus paklausa pačioje Vokietijoje ir išlieka stipri. Per visus 2011 metus Vokietijos ūkis išaugo 3 proc., tačiau metinis augimas pasiektas tik dėl pirmąjį metų pusmetį vyravusio spartaus augimo.
Vokietijos duomenys patvirtino nuogąstavimus, kad Vokietijoje ir kartu visoje euro zonoje šiuo metu prasideda sunkmetis. Danijoje, Kipre, Olandijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Airijoje sunkmetis, panašu, prasidėjo dar pernai. Pastarųjų šalių BVP smuko jau trečią pernai metų ketvirtį ir jei tai pasikartojo ir ketvirtąjį – šiose šalyse recesija prasidėjo dar 2011 metais. Tuo tarpu Graikijoje 3 metus trunkanti recesija ir nebuvo pasibaigusi.
„Royal Bank of Scotland“ paskelbė, kad atleis 5,5 tūkst. darbuotojų, o „Deutsche Bank“ ketina parduoti investicijų valdymo padalinį. Didžiausias Vokietijos bankas ruošiasi parduoti 400 mlrd. eurų turtą valdantį padalinį ar jo dalį, kad sumažintų priklausomybę nuo investicinės bankininkystės.
Tuo tarpu „JPMorgan Chase“, prognozuojama, pektadienį paskelbs gerus ketvirčio rezultatus. Analitikai tikisi, kad sėkmingiausio pastaraisiais metais Vakarų banko pelnas pernai buvo 18,5 mlrd. dolerių, didžiausias istorijoje. Tiesa, paskutinį metų ketvirtį pelnas, tikėtina, mažėjo. Gerų tikimasi ir „Wells Fargo“ rezultatų.
Ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB skelbs sprendimą dėl bazinių palūkanų. Po dviejų palūkanų mažinimų iš eilės lapkritį ir gruodį, šįkart ECB, panašu, palūkanų nekeis. Viena vertus, reikia laiko įvertinti, kokį poveikį ūkiui turi palūkanų mažinimas. Kita vertus, metinė infliacija euro zonoje vis dar išlieka didelė (2,8 proc. gruodį), todėl pernelyg daug mažinti palūkanas pavojinga. Tačiau įdomiausia – ar nesikeis ECB prezidento retorika, komentuojant galimybę centriniam bankui gelbėti prasiskolinusias šalis. Priminsime, iki šiol ECB kategoriškai priešinosi besąlygiškai gelbėti GIIPS regioną, tačiau nuo šių metų ECB valdybos sudėtis keitėsi, o kartu galėjo kisti ir centrinio banko pozicija.
