Teigiamas tendencijas verslumo skatinimo veiklose pastebi ir VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai.
„Per paskutinius trejus metus, konsultacinės pagalbos dėl verslo pradžios, įmonių formų pasirinkimo ir steigimo, poreikis mūsų organizacijoje išaugo tris kartus. Kaip rezultatą, mes matome ir matuojame įsikūrusius verslus. Akivaizdu, jog vis daugiau žmonių galvoja apie savo verslą, dalinasi idėjomis ir išdrįsta jas įgyvendinti, ir vis mažiau tokių, kurie bijo nesėkmės. Verslo pradžios baimė mažėja, o gerėjantis verslininko įvaizdis visuomenėje skatina jaunus, veržlius asmenis susikurti pačiam pragyvenimo šaltinį ir galbūt net sukurti darbo vietą kitam“, - sako VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovė Jolanta Miloš.
Verslo pradžios baimė mažėja, o gerėjantis verslininko įvaizdis visuomenėje skatina jaunus, veržlius asmenis susikurti pačiam pragyvenimo šaltinį ir galbūt net sukurti darbo vietą kitam“, - sako VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovė Jolanta Miloš.
Specialistės nuomone, lietuviai yra verslūs, pradėti nuosavą veiklą ryžtasi vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių. „Akivaizdžiai daugėja gabių, novatoriškas idėjas puoselėjančių jauno amžiaus žmonių, kuriems sekasi derinti įgimtą verslumo „gyslelę“ su studijų metu įgytomis žiniomis. Taip pat šiandien verslo vis dažniau imasi išsilavinę, solidžią darbo patirtį kitose įmonėse turintys asmenys, kurie tuo pačiu ir noriai mokosi, taip keldami savo profesinę kvalifikaciją“, - sako ji.
Noras siekti tikslo neleidžia pasiduoti per anksti
Dr. Randy Richards iš Šv. Ambrozijaus universiteto (Ajovos valstija, JAV) veda lyderystės, motyvacinius, konfliktų valdymo mokymus suaugusiesiems. Jis dėsto ir privačiose įmonėse, ne pelno siekiančiose organizacijose JAV, Kinijoje, Vokietijoje, Kroatijoje. Dr. R. Richards portfolio puikuojasi ir tokios pasaulinės kompanijos kaip „Coca-Cola“, „John Deere“, „Glaxo Smith Kline“. Daugiau kaip dešimtmetį profesorius yra ir vizituojantis Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) bakalauro ir magistrantūros programų dėstytojas.
Nuo 2000-ųjų su studentais lietuviais dirbantis Dr. R. Richards sako, kad jie turi daugybę verslininkui reikalingų savybių, tačiau jis pastebėjęs, kad dar vis juntamas ir tam tikras rezervuotumas, susikaustymas. „Kas liečia tikimybę, kad studentai lietuviai ateityje įsteigs nuosavą verslą, ji panaši, kaip ir kitose šalyse. Tai – natūralus pasiskirstymas į tik svajojančius, į linkusius svajones ar bent jų dalį paversti realybe žmones, į neveiklius ar kuriančius verslą dėl įvairiausių kitų priežasčių. Lietuvoje ir kitose šalyse visų šių grupių proporcijos labai panašios. Išskirčiau nebent azijiečius – labai didelei daliai jų turėti nuosavą verslą yra pagrindinis gyvenimo tikslas, kitos alternatyvos net nesvarstomos. Tuo tarpu Lietuvoje, pastebėjau, kai kuriems studentams pritrūksta optimizmo. Dalis jaunų žmonių yra nusivylę esama ekonomine situacija, valdžia, per lėtai kintančiais darbo metodais, netiki galimybių sukurti verslą realumu ir pan. Dėl to kai kurie yra linkę nuleisti rankas per anksti – net nepabandę“, - sako jis.
Visgi profesorius pastebi, kad užsibrėžto tikslo turėjimas ir jo siekimas neleidžia įgimtam skepticizmui paimti viršaus. – „Lietuviams būdingas žingeidumas, didelis noras tobulėti, atkakliai siekti profesinės sėkmės. Tai – didelis variklis, kuris įkvepia vis daugiau gabaus jaunimo, o taip pat ir vyresnius gyventojus žengti pirmuosius verslo kūrimo žingsnius ir vėliau tą verslą plėtoti“.
Gebėjimas vertinti klaidas
Dr. R. Richards nuomone, svarbiausios savybės rinkoje įsitvirtinti siekiančiam verslo startuoliui – atvirumas naujai informacijai ir gebėjimas ją įsisavinti bei pritaikyti praktikoje, nuolat kintančiomis rinkos sąlygomis; gebėjimas priimti rizikingus sprendimus, o svarbiausia, teisingas požiūris į klaidas. Profesorius teigia, kad reikia įsisąmoninti, kad klaida – ne pasaulio pabaiga, o vertinga, mus praturtinanti pamoka.
„Manau, kad šiomis savybėmis pasižymintis žmogus, net ir turėdamas tik bazines vadybos, rinkodaros, buhalterinės apskaitos ir finansų žinias, gali būti pajėgus sukurti ir vystyti nuosavą veiklą. Lietuvoje yra ne vienas savo įmonę įsteigusio pirmakursio ar paskutinių klasių moksleivio pavyzdys. Atkreipkite dėmesį į patarimus, kuriais įvairiuose interviu dalinasi sėkmės istorijų herojai. Tą patį pasakys ir didžiausi pasaulio verslininkai – svarbiausia nesileisti sugniuždomam klaidų. Klaidas reikia vertinti ir iš jų pasimokyti, o tai – didelė jėga, sugeba tai toli gražu ne kiekvienas“, - pastebi dėstytojas.
J. Miloš nuomonė analogiška. „Stiprų charakterį turintys žmonės po nesėkmių tampa dar stipresni, sugeba iš to pasimokyti ir adaptuotis naujoms galimybėms. Tie, kuriems tokių savybių trūksta, tikėtina, pasiduos atsiradus pirmiems dideliems sunkumams“,– sako ji.
Neturint reikiamų įgūdžių – pasitelkti kitus žmones
Paklausta, ką patartų tiems, kurie svajoja apie nuosavą verslą bet neturi įgimtos verslumo gyslelės, J. Miloš atsako, kad pasiūlytų jiems nenustoti svajoti, tačiau dalį svajonių paversti siektinais tikslais. „Tik žinodami ko norime, atrasime galimybes tai įgyvendinti, o verslumui reikalingos savybės yra net tik įgimtos, bet ir įgyjamos. Todėl, nuolat tobulindami savo sugebėjimus, siekdami naujų žinių, visi turime galimybę tą gyslelę vystyti. Be to, visuomet yra partnerystės galimybės – pavyzdžiui, galima būti pagrindiniu idėjų generatoriumi, o vadybą, pardavimus patikėti kitiems“, - pabrėžia „Versli Lietuva“ specialistė.
GEM tyrimo ataskaitos duomenimis, Lietuviai yra intraversli tauta. Tai reiškia, kad polinkis į verslumą ir drąsa įgyvendinant įvairius, net rizikingus projektus, kurios neretai pritrūksta steigiant nuosavą verslą, atsiskleidžia dirbant kito įmonėje. Profesorius įsitikinęs, kad tokiems žmonėms galėtų padėti darbas pas nuosavą verslą jau įkūrusį ir sėkmingai jį plėtojantį asmenį. Tiesiogiai stebimas pavyzdys gali būti kaip tik tai ko reikia, kad žmogus pats atrastų reikiamą drąsą.
Kaip ir J. Miloš, VU TVM dėstytojas įsitikinęs, kad versle kartais tikrai geriau kooperuotis su kitais. „Retai kada visas verslui reikiamas savybes turi vienas ir tas pats žmogus. Tikrai nebūtina versti save tapti buhalteriu ir pykti, kad tai nesigauna, jei nuo vaikystės nesisekė matematika. Geriau jau susikaupti ties turimų savybių tobulinimu, įgyti jums artimesnių, tačiau ne mažiau jūsų vystomo ar planuojamo verslo sričiai naudingų papildomų įgūdžių. O ko nesugebate patys, patikėkite reikiamas savybes ir įgūdžius turintiems kitiems žmonėms – partneriams ar samdomiems darbuotojams. Tai tik išeis į naudą jūsų verslui“,- pataria Dr. R. Richards.
Verslumui ugdyti – ir studijų, ir valstybės programos
Jau ne pirmus metus Lietuvoje vyksta įvairūs valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojami verslumo skatinimo projektai. Aktyviai investuojama į verslumo skatinimo programas, verslumo įgūdžių ugdymą studijų metu. Daugiausia dėmesio skiriama jaunimo verslumo įgūdžių ugdymui, tačiau galimybę įgyti reikiamas žinias ir gebėjimus turi visi.
Profesoriaus R. Richards teigimu, nors dažniausiai profesinis kelias prasideda būtent nuo studijų, nebūtinai taip yra visada. „Šiandien daug kas studijuoti iš naujo ar papildomai sugrįžta jau turėdami darbo patirties. Nemažai žmonių studijas prisimena būtent nusprendę kurti nuosavą verslą“,- sako patirties su įvairaus amžiaus bakalauro ir magistrantūros studentais turintis dėstytojas. – Mokymasis visą gyvenimą tampa vis aktualesnis, į tai orientuojasi ir aukštosios mokyklos, tame tarpe ir VU TVM. Svarbu, kad informacija būtų perteikiama ir įsisavinama dinamiškai, per praktinius užsiėmimus, sukuriant galimybes žmonėms išsakyti ir pasitikrinti savo mintis. Taip geriausiai įsisavinamos žinios, lavinamas mąstymas, greitas reagavimas“.
Savo studentų verslumo įgūdžius Dr. R. Richards ugdo kūrybinių dirbtuvių principu. Interaktyvios diskusijos apima tokias temas kaip darbuotojų motyvacija, darbo etika, konfliktų valdymas, kvalifikuoto personalo paieškos, ir daugybė kitų. Dalyvavimas diskusijose priverčia studentus aktyviai mąstyti, moko formuoti ir išreikšti savo nuomonę, apginti ją prieš kitus. Lavinamas tiek savarankiškas, tiek komandinis darbas, o įgytos žinios pritaikomos praktiškai. Studentai turi ir patys uždavinėti rūpimus klausimus, ir gebėti atsakyti į kitų užduodamus jiems. Išmokstama įsiklausyti į kitų mintis, kritiškai vertinti ne tik kitų bet ir savo idėjas, iš kritikos pasisemti naudos. Profesorius šiuos efektyvius mokymo metodus taiko tiek vesdamas kursus pasaulinio garso bendrovėse, tiek dirbdamas su universiteto studentais.
Ieško pagalbos žengiant pirmuosius žingsnius
J. Miloš teigimu, Lietuvių susidomėjimą nuosavo verslo kūrimu rodo ne tik kelis kartus padidėjęs poreikis „Verslios Lietuvos“ teikiamoms konsultacijoms, bet ir tūkstančiai įvairaus amžiaus dalyvių, kurie susirenka verslumo skatinimo renginiuose.
Pernai penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizuotas renginių ciklas „Versli Lietuva“ pritraukė per 12000 dalyvių. Per 60 profesionalių lektorių perskaitė daugiau kaip 100 pranešimų, pravedė 60 praktinių užsiėmimų. Dar beveik 70000 žmonių stebėjo tiesiogines renginių transliacijas internetu.
„Toks aukštas susidomėjimas šiuo ir kitais renginiais rodo, jog nuosavo verslo kūrimas vilioja vis daugiau žmonių. Jie ieško idėjų, patarimų, noriai dalinasi jais su kitais. Taip pat tai ženklas, kad siekiantys tikslo lietuviai – ypač žingeidūs ir noriai mokosi naujų dalykų, - antrina Dr. R. Richards pastebėjimui. – Yra daug gabių, reikiamą išsilavinimą ir galimybes kurti verslą turinčių žmonių, kuriems prireikia pagalbos žengiant pirmuosius verslo kūrimo žingsnius. Vieni žino, ką daryti, tačiau ieško padrąsinimo, kitiems reikia finansinės pagalbos, treti nori sužinoti daugiau apie valstybės ir ES teikiamas lengvatas“.
Šiemet jau įvyko 13 „Verslas Veža“ renginiai, kuriuose apsilankė virš 8000 dalyvių. Per 2013 metus surengti 25 praktiniai seminarai, kurių metu išdalinome 1300 pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelių. „Tai padėjo įsikurti 647 naujoms įmonėms, o regionuose su krepšeliais įsikuriančių naujų įmonių dalis pasiekė 48 proc.“,- sako J. Miloš. Ją džiugina, kad vis tvirtesnes pamatines žinias ir verslumo įgūdžius būsimiems verslo startuoliams suteikia edukacija – verslo studijų absolventai į renginius ir konsultuotis vis dažniau atvyksta turėdami labai konkrečius klausimus, žinodami tiksliai, kokios pagalbos jiems reikia. Anot specialistės, apie pusė „Versli Lietuva“ konsultuotų žmonių įkuria savo įmones.
