GEM – didžiausias pasaulyje verslumo situacijos tyrimas. 2012 m. stebėsena – jau 14-oji, jos imtis didžiausia iki šiol – apklausta per 198 tūkstančius gyventojų 69-iose pasaulio ekonomikose. Tai reprezentuoja per 74 proc. pasaulio gyventojų ir 87 proc. bendro vidaus produkto (BVP).
Lietuvoje stebėseną atlieka vienintelė tam turinti įgaliojimą Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos verslumo tyrėjų grupė. Prieš porą metų Lietuvos įtraukimą į pasaulinį indeksą inicijavo Direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei, šiuo metu laikinai einanti direktorės pareigas dr. Erika Vaiginienė. Jai padėjo VšĮ „Versli Lietuva“, GEM tyrimą finansuoja Lietuvos mokslų taryba ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla.
„GEM analizuoja daugybę verslumo aspektų, nuo priežasčių, skatinančių imtis nuosavo verslo ar baimių trukdančių tai daryti, iki sprendimus įtakojančių kultūrinių ir socialinių veiksnių, infrastruktūros tinkamumo naujam verslui pradėti, švietimo suteikiamų žinių kokybės ir kt. Gaunami labai visapusiški ir išsamūs rezultatai leidžia įvertinti vidinę šalies situaciją, tendencijas, palyginti ne tik skirtingus vietos regionus bet ir pozicionuoti save kitų šalių kontekste. Duomenys padeda numatyti verslias veiklas ir tendencijas visame pasaulyje“, – sakė dr. E. Vaiginienė.
Šiemet Lietuva pirmą kartą sureitinguota Globalaus verslumo ir plėtros indekse – GEDI (angl. Global Entrepreneurship and Development Index). GEDI stiprybė – šalių palyginimas, išryškinant jų silpnybes ir potencialias tobulinimo sritis bei galimybes, rezultatų pritaikomumas formuojant vidines šalių politikas ir programas.
LR Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktoriaus Mindaugo Danio teigimu, GEM tyrimo rezultatai pravartūs planuojant vidaus verslumo politikas ir programas, formuojant šalies ūkio strategiją. „Tai tam tikros gairės, kurios valdžiai, pradedantiesiems verslininkams ir akademinio pasaulio atstovams padeda kurti tvarią ir efektyvesnę verslumo ekosistemą, kuri skatintų ekonomiką, kurtų naujas darbo vietas. GEM skatina verslo globalizaciją, moterų ir skirtingų amžiaus grupių verslumą, padeda kuriant tam reikiamas programas ir įrankius, geresnes galimybes gyventojams ir imigrantams, padeda užtikrinti verslui pradėti reikiamų žinių teikimą švietimo sistemoje“, – sakė jis.
GEM ataskaitos 2011 m. pristatyme San Fransiske metu, Lietuva buvo paminėta kaip jaunų verslininkų šalis, išsiskyrusi 18-24 metų amžiaus grupėje. 2012 metais Lietuva šį vardą pateisino: net 25 proc. jaunimo steigė verslą sau (atitiko 2011 m. skaičių); 21 proc. 18-24 metų jaunuolių steigė verslą kitiems (2011 m. – 17 procentų); taip pat 3 procentais daugiau jaunuolių šioje amžiaus grupėje ketino steigti verslą per ateinančius trejus metus. „25-34 metų amžiaus grupės gyventojų verslumo tendencijos palieka dar geresnį įspūdį: verslininkų skaičius ženkliai didėja visose pozicijose. Tai, kad Lietuva yra jaunų verslininkų šalis, yra puikus transformacijos į inovacijomis grindžiamų ekonomikų grupę pavyzdys“, – sakė VU TVM tyrėjų komandai vadovavęs dr. Mindaugas Laužikas.
Ekspertų vertinimu, jaunimas (14-20m.) verslias veiklas daugiausiai išmoksta vykdyti per savo patirtį ir ryšius, o į verslą įsitraukti jauniems žmonėms (21-34m.) padeda šeima, artimieji ir draugai. Tačiau, pasak ekspertų, nors verslo inkubatorių sistema yra prieinama jaunimui, to nepasakysi apie finansinių institucijų paslaugas ir mikrokreditus.
Bendrai per vienerių metų (GEM 2012) laikotarpį verslo galimybių vertinimas ženkliai pagerėjo: net trys iš dešimties respondentų (32,9 proc.) yra įsitikinę, kad per artimiausius 6 mėn. atsiras gerų galimybių verslui pradėti jų gyvenamoje vietoje. (GEM 2011 m. tyrime – tik 19 proc.). Taip pat, nors Lietuvoje dominuoja aukštas neapibrėžtumo vengimo lygis, tačiau GEM 2012 m. rezultatai tolsta nuo rizikuoti bijančios Lietuvos įvaizdžio – net pusė respondentų (49,5 %) nurodo, kad baimė patirti nesėkmę nesutrukdytų pradėti nuosavą verslą. Tačiau steigiančiųjų verslus sau ir kitiems sumažėjo (atitinkamai nuo 13 iki 8 proc. ir nuo 4 iki 2 proc.). Tokie pokyčiai byloja apie atsigaunančią ekonomiką, kuri suteikia Lietuvos piliečiams daugiau įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje. Palankesnės galimybės ir šalyje gajos intraverslumo tendencijos sąlygoja ir tai, kad 2012 m. net 10 proc. daugiau respondentų steigė verslą, nes siekė nepriklausomybės (2011 m. didesnę nepriklausomybę paminėjo 48 procentai respondentų, o 2012-aisiais – net 58%).
„GEM rezultatai tik patvirtina šiuo metu rinkoje pastebimas tendencijas – vis daugiau žmonių galvoja apie savo verslą, vis daugiau išdrįsta jį kurti ir vis mažiau tokių, kurie bijo nesėkmės. Tyrimas parodė, kad per trejus metus pradėti savo verslą planuoja daugiau lietuvių, negu estų, vokiečių, danų, suomių, švedų. Akivaizdu, jog ši nykstanti verslo pradžios baimė ir gerėjantis verslininko įvaizdis visuomenėje tampa tikrai stipria inertine jėga, kuri keičia visuomenės požiūrį į verslumą, gebėjimą susikurti pačiam pragyvenimo šaltinį ir galbūt net sukurti darbo vietą kitam, juolab, kad ir Lietuvos sugebėjimai tyrime įvertinti geriau nei Danijos, Suomijos ar Švedijos“, – GEM tyrimo rezultatus vertina Dovydas Varkulevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.
GEM tyrimo rezultatai atkreipė dėmesį ir į kelis tobulintinus aspektus. Pavyzdžiui, tai, kad daugiau nei pusė respondentų, pradedančių ar padedančių pradėti verslą, nėra linkę dirbti komandoje. Tai byloja apie vis dar neišnaudotą strateginės partnerystės ir rinkodaros potencialą. Dėl menkų Bendrųjų šalies investicijų į tyrimus ir plėtrą, verslininkai nepakankamai orientuojasi į inovacijas ir neieško nišų, o ekspertų nuomone, Lietuvoje kultūrinė aplinka nepakankamai palanki verslios veiklos vystymui. 72 proc. ekspertų mano, kad nacionalinė kultūra neskatina imtis rizikingos verslios veiklos, o 55 proc. nuomone, nacionalinė kultūra nepakankamai skatina kūrybiškumą ir novatoriškumą. Tuo tarpu individualumas, individo atsakomybė ir pasiekta sėkmė, ekspertų nuomone, yra akcentuojami nacionalinėje kultūroje. Švietimo sistema taip pat turi kur pasitempti – nors aukštojo mokslo teikiamos verslumo žinios įvertintos teigiamai, tačiau tokių žinių ir įgūdžių ugdymo trūksta vidurinėse mokyklose.
Lyginant Lietuvos verslumo duomenis pagal regionus, neabejotinais verslininkų dalies visų Lietuvos verslininkų tarpe lyderiais, kaip ir galima buvo tikėtis, yra Vilnius ir Kaunas, trečioje vietoje – Klaipėda. Tai atitinka miestų gyventojų skaičiaus proporcijas.
Vilniuje išaugo tiek verslą sau, tiek kitiems steigusių skaičius (nuo 27 proc. sau ir kitiems verslą steigusių 2011 m. iki 36 proc. sau verslą steigusių ir 28 proc. kitiems verslą steigusių 2012 m.). Džiugina tai, kad verslininkų-savininkų skaičius 2012-aisiais padidėjo Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, o planuojamų verslų skaičiaus per ateinančius trejus metus augimas rodo teigiamą verslumo dinamiką Klaipėdoje, Telšiuose ir Utenoje.
