„Galėjome nueiti lengviausiu keliu, tačiau mums patinka iššūkiai. Todėl „Pamario turizmo klasteryje“ yra ne vienos, bet dviejų savivaldybių turizmo informacijos centrai, kultūros įstaigos ir turizmo verslo atstovai. Kartu mes turistams galėsime pasiūlyti tai, ko jie neras niekur kitur, tik Lietuvos pamaryje“, – įsitikinusi „Pamario turizmo klasterio“ idėjos autorė, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.
Sausį gimusi idėja netruko virsti realybe: šiuo metu „Verslios Lietuvos“ rengiamuose „Pamario turizmo klasterio“ susitikimuose gryninami pagrindiniai klasterio uždaviniai, formuluojama vizija, misija, tikslai. „Sieksime, kad Pamario kraštas su savo išvystytomis kokybiškomis rekreacinėmis ir vandens pramogomis taptų unikaliu turistų ir žvejų mėgėjų kraštu Lietuvoje“, – pagrindinį tikslą įvardino D. Buivydienė.
Svarbiausias iš numatytų projektų, tapęs ir „Pamario turizmo klasterio“ ašimi, – „Žuvies kelio“ paslaugų paketas, siūlysiantis turistams pramoginę edukacinę 4 valandų programą ir išskirtinį, kulinarinį vandens turizmo maršrutą. Jo metu, plaukiant Kuršių mariomis, Minija, Nemunu, bus galima grožėtis gamta, aplankyti turistų mėgiamas vietas, taip pat paragauti žuvies patiekalų, susipažinti su Pamario krašto kulinariniu paveldu, laivadirbyste, istorija, pramogauti, mokytis buriuoti jėgos aitvarais, atsipūsti kaimo sodybose. Turistai galės rinktis skirtingo ilgio, trukmės maršrutus: „Žuvies kelio“ turas galės trukti nuo 4 val. iki keleto parų – viskas priklausys nuo vartotojų norų ir galimybių.
Pasiūlyti patrauklių paslaugų nebus sudėtinga, nes unikali Pamario krašto gamta jau pati savaime vilioja turistus. Be to, klientai būsimais „Žuvies kelio“ maršrutais susidomėjo vos apie juos paskelbus. Potencialas matomas ne tik vietinėje rinkoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Kaliningrado srityje. Ateityje tikimasi sudominti ir vokiečius.
„Esame išskirtiniai savo vandens telkiniais: turime vienintelę lagūną Lietuvoje – Kuršių marias. Teritoriją galima apiplaukti keturiais vandenimis iš Drevernos upės į Vilhelmo kanalą, iš jo, per šliuzus, į Minijos upę, paskui į Nemuno deltą, iš ten patenkame vėl į Kuršių marias“, – pasakojo D. Buivydienė.
„Žuvies kelio“ turo pramogų paketai dar tikslinami: aprašomi visi numatyti maršrutai, derinamos kainos, yra parengtas audio gidas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Planuojama, kad pirmieji turistai „Žuvies kelio“ maršrutais galės plaukti jau šiemet. „Turistams siūlysime pirmuosius 7 maršrutus. Tai patogūs variantai, kadangi mūsų teritorijoje yra 7 prieplaukos, kuriose švartuojasi didesni ir mažesni laivai. Taigi, ne laivas atplauks pas turistą, bet žmonės patys galės pasirinkti, nuo kurios prieplaukos prasideda jo maršrutas“, – žadėjo „Pamario turizmo klasterio“ iniciatorė D.Buivydienė.
Veiklą pradedantis „Pamario turizmo klasteris“ jungia maždaug 40 juridinių vienetų – turizmo verslo įmonių, kultūros įstaigų, muziejų, du turizmo informacijos centrus, folkloro ansamblį ir kt. Klasterio idėjai pritaria abiejų rajonų – Klaipėdos ir Šilutės – valdžios. Klaipėdos rajono savivaldybė jau pažadėjo, jog rems „Pamario turizmo klasterio“ rinkodaros projektus, kurie bus pristatomi tarptautinėse ir vietos turizmo parodose. Šilutės rajono savivaldybės atstovai taip pat ketina finansiškai skatinti regionui aktualius projektus, kuriuos vystys naujojo klasterio nariai.
„Versli Lietuva“ jau yra padėjusi įsikurti 6 klasteriams: „Biržų turizmo klasteris“, „Baltijos automobilių klasteris“, „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“, „Anykščių turizmo klasteris“, „Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų klasteris“, „Ignalinos turizmo klasteris“. Šiuo metu be „Pamario turizmo klasterio“ globojami dar ir „Energetiškai efektyvių ir pasyvių namų klasterio“ bei „Šiaulių regiono plastikų klasterio“ kūrimosi procesai.
