Lietuva užima Baltijos šalių lyderio pozicijas ir pagal metinius paslaugų eksporto augimo tempus. 2012 m. III ketv. mūsų paslaugų eksporto metinis augimas buvo sparčiausias. Paskutiniais metais buvęs stabilus (apie 20 proc.) Lietuvos paslaugų eksporto metinis augimas po 2012 m. III ketv. pradėjo kilti, kai tuo tarpu mūsų kaimynių augimo tempai lėtėja. Palyginti su 2011 m. III ketv., paslaugų eksportas mūsų šalyje išaugo 27,8 proc., arba 961,3 mln. Lt (278,4 mln. EUR), Estijoje – 2,2 proc., arba 25,1 mln. EUR, o Latvijoje – 7,7 proc., arba 66,7 mln. EUR.
Tai padeda mums sėkmingai mažinti atotrūkį nuo kaimynių pagal paslaugų eksportą vienam gyventojui. 2012 m. sausio-rugsėjo mėn. Lietuvos paslaugų eksportas vienam gyventojui siekė 1124 EUR (24,5 proc. daugiau nei 2011 m. atitinkamu laikotarpiu), Latvijos 1283 EUR (15,0 proc. daugiau nei 2011 m. atitinkamu laikotarpiu) o Estijos – 2367 EUR (10,2 proc. daugiau nei 2011 m. atitinkamu laikotarpiu).
Aptariamu laikotarpiu didėjo beveik visų paslaugų eksporto apimtys, o ypač IT, statybos, transporto sektoriuose. Juose buvo pasiekti aukščiausi eksporto rezultatai: IT paslaugų eksportuota už 65,2 mln. Lt, statybos – už 168,3 mln. Lt, transporto – už 2,5 mlrd. Lt.
Labiausiai prie tokio ženklaus augimo IT paslaugų sektoriuje vėl prisidėjo Singapūro rinka, eksportas į kurią eksportas auga jau antrą ketvirtį iš eilės, o trečią ketvirtį eksportavome paslaugų už 16,3 mln. Lt. Trečią ketvirtį iš eilės didėjo IT paslaugų eksportas ir į JAV rinką, į kurią nagrinėjamu laikotarpiu jų eksportuota už 7,3 mln. Lt.
Nors didžiausia rinka statybos paslaugų eksportui ir toliau jau kurį laiką išlieka Norvegija, kur darbų atlikta už 28,8 mln. Lt, tačiau sparčiausias augimas nagrinėjamu laikotarpiu buvo fiksuotas į Baltarusijos rinką – 24,9 mln. Lt iki 27,5 mln. Lt. Baltarusijoje Lietuvos statybų bendrovės statė logistikos, prekybos centrus o taip pat inžinerinių tinklų bei aplinkosaugos objektus. Ženklus augimas buvo fiksuotas ir į Latvijos rinką, kurioje atliktų darbų vertė išaugo net 6,7 karto arba 20,5 mln. Lt iki 24,1 mln. Lt.
Nustebino krovinių gabenimo kelių transportu sektorius. Lyginant su 2011 m. trečiuoju ketvirčiu jo teikiamų paslaugų eksporto augimas siekė 22 proc. (187,3 mln. Lt, iki 1,04 mlrd. Lt). Nors vasaros mėnesiais krovinių srautai sumažėja, tačiau rezultatai pranoko visus lūkesčius, tad šis ketvirtis buvo rekordinis Lietuvos vežėjams. Tą lėmė keletas priežasčių.
„Lenkijos problemos su Rusijos muitine tęsėsi, todėl paklausa Lietuvos vežėjų paslaugoms išliko didelė. Taip pat Rusijos muitinė rudens pradžioje panaikino patikimų-nepatikimų vežėjų sąrašus. Apie šių sąrašų naikinimą buvo žinoma jau vasaros antroje pusėje, ir tai taip pat didino Lietuvos vežėjų patrauklumą, kadangi nebeliko nepatikimų įmonių, kurioms buvo taikoma griežtesnė tvarka muitinės postuose“, – komentuoja VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas Vadimas Ivanovas.
Trečiasis ketvirtis buvo rekordinis kelionių paslaugų eksportui – augimas sudarė 13,1 proc., arba 146,7 mln. Lt. iki 1,26 mlrd. Lt. Nors daugiausiai pinigų mūsų šalyje nagrinėjamu laikotarpiu išleido Baltarusijos piliečiai – 332,4 mln. Lt, augimas – 47,8 mln. Lt, tačiau labiausiai augo – 71,7 mln. Lt iki 239,3 mln. Lt Rusijos piliečių išlaidos Lietuvoje. Rusijos ir Baltarusijos piliečių išlaidos sudarė 45 proc. visų užsienio piliečių išlaidų. Trečioje vietoje liko Lenkijos piliečiai, nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje išleidę 178,5 mln. Lt. Kelionių paslaugų augimą įtakoja tai, kad vis daugiau žmonių iš Rytų atvyksta atostogauti į mūsų kurortus, plečiasi prekybiniai valstybių santykiai.
Paslaugų eksportas sparčiausiai augo į tradicinę Rytų rinką – 42,2 proc., arba 477,9 mln. Lt, į kitų ES šalių rinką – 25,0 proc. (331,7 mln. Lt), į Namų rinką – 22,3 proc. (141,7 mln. Lt), į kitas šalis – 3,2 proc., (11,2 mln. Lt.). Trečiąjį šių metų. ketvirtį, į tradicinę Rytų rinką (Rusija, Baltarusija, Ukraina) buvo eksportuota 36,5 proc. visų Lietuvos paslaugų. Didžiausia eksporto dalis atiteko Rusijai – 24,6 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto.
