Įmonės direktorė E.Bareikaitė Trepšienė pasakojo, kad jos vadovaujamą uždarąją akcinę bendrovę įkūrė škotas, kuris savo tėvynėje turi įmonę tokiu pačiu pavadinimu, sudarytu iš dviejų britiškų šeimų pavardžių. Tai šeimos verslas, ten veikiantis jau 100 metų. Nors ir tokio paties pavadinimo, kaip škotiškoji įmonė, lietuviškasis UAB-as nėra jos filialas ir bendro tarp jų gana mažai: ta pati verslo kryptis ir tas pats akcininkas. 2000-aisiais jai pradėjusi vadovauti E. Bareikaitė Trepšienė tvirtino, kad tiekėjus įmonė yra pasirinkusi savarankiškai ir škotiškųjų tradicijų lietuviai nėra perėmę.
„Mūsų pagrindinė veikla – restoranų ir kepyklų įrangos tiekimas. Intensyvesnę veiklą įmonė pradėjo vykdyti nuo 1998 metų. Tada turėjome 4-5 konkurentus, o dabar – 25. Vieni konkurentai pasirenka restoranų, kiti – kepyklų kryptį. Dar treti užsiima tik remontu. Bet mes iš kitų skiriamės tuo, kad nuo pat pradžių tiekėme tiek stambiąją įrangą restoranams ir kepykloms, tiek smulkiąją. Jei sugalvosite atidaryti restoraną, kavinę ar kepyklą – ateikite pas mus. Jums daugiau niekur nereikės eiti, nes mes jums pasiūlysime viską. Dabar yra kelios įmonės, kurios stengiasi įvaldyti panašų braižą – stengiasi viską turėti“, – sakė E. Bareikaitė Trepšienė
„Scobie & McIntosh“ į Lietuvą kepyklų ir restoranų įrangą veža iš viso pasaulio, bet daugiausia – iš Europos: Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Ispanijos. Tam tikru periodu dirbo ir Latvijoje, o dabar – tik Lietuvoje. Tiekėjus iš visos Europos. atsirinko pagal kainos ir kokybės santykį, pagal tam tikras prekes, kurias savaip susikomplektavo.
„Taip geriausia išlaikyti kainos ir kokybės balansą, nes nėra tokio tiekėjo, kurio visos prekės būtų geriausios tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu. Kartais klientai klausia, gal turime katalogų: jų yra daugybė. Tačiau darant konkretų užsakymą, geriausia susitikti su žmogumi akis į akį ir išsiaiškinti, ko jam reikia. Dirbame daug metų ir galime jo poreikiui pritaikyti maksimalų pasiūlymą“, – sakė E.Bareikaitė Trepšienė.
Direktorė prisipažino, kad šitiek metų tiekdama įrangą restoranams, nebegali valgyti iš bet kokios lėkštės: „Dažnai besilankant restoranuose, gal ir atrodau juokinga, bet apverčiu lėkštę pasižiūrėti, kieno ji pagaminta. Žmonės dažnai neįvertina, iš kokių indų valgo. Keista, nes atėjus į restoraną, (žinoma, svarbi aplinka ir maisto kokybė), pirmiausia su kuo susiduri – tai indai, kuriuose maistas patiekiamas. Galbūt žmogus tuo momentu ir neįvertina šito, bet lėkštės spalva ar forma yra labai svarbūs“.
„Scobie & McIntosh“ Lietuvoje atstovauja vieną žymiausių pasaulyje virtuvės smulkiosios įrangos, (puodų, indų) gamintoją „Churchill“. Direktorė pasakojo, kad vien stalo indų „Churchill“ turi apie 80 kolekcijų, kuri kiekviena susideda iš beveik pusšimčio indų. Sakoma, kad kuriant kiekvieną kolekciją ši anglų įmonė kviečiasi konkretų virtuvės šefą. Mat jie yra geriausiai įvaldę virtuvės įrangą ir žino įvairiausius niuansus bei serviravimo paslaptis.
Klasikinė 26 cm skersmens lėkštė „Scobie & McIntosh“ kainuoja nuo 16 iki 126 litų. Brangesnės lėkštės, tokios, kaip firmos „Churchill“, yra iš ypatingos grūdintos keramikos, todėl „Churchill“ savo lėkštėms suteikia 5 metų garantiją, kad per šį periodą nenusidaužys kampai. E.Bareikaitė Trepšienė tvirtino žinanti tik porą Europos gamintojų, kurie duoda tokią garantiją.
Į pramoninį, gerokai nuo centro nutolusį Vilniaus rajoną, kur įsikūręs „Scobie & McIntosh“ biuras, „Churchill“ indų pirkti nepatingėjo atvykti pati šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kai į biurą apsižvalgyti užsuko iš pradžių vienas Prezidentės apsaugos darbuotojas, o paskui ir dar keli, kurie darbuotojus išprašė lauk, kad galėtų patikrinti, ar čia saugu lankytis Prezidentei, jie pamanė, kad juos apgaudinėja, filmuoja su slapta kamera. Tačiau vėliau, privažiavus automobiliui ir išlipus Prezidentei, pasidarė akivaizdu, kad jokių slaptų kamerų nėra.
„Mes dirbame ir su Prezidentūra. Matyt Prezidentei ten mus ir rekomendavo. Supratome, kad prieš tai ji pabuvojo miesto centre prabangioje parduotuvėje, įsitikino, kad ten yra labai brangu ir atvažiavo pas mus. Atvažiavusi ji iš karto pamatė, ko nori ir greitai išsirinko indus. Ne pačius pigiausius, bet ir ne brangiausius. Prisipažino mėgstanti gaminti, dar ir keptuvių įsigijo. Išsirinko to paties „Churchill“ indus“, – mielai dalijosi prisiminimais E.Trepšienė.
Restoranų asociacija taip pat kasmet iš „Scobie & McIntosh“ ima indus, su kuriais virėjai dalyvauja pasaulinėse parodose, prezentuodami savo gaminius jų tiektuose induose.
Kitas vienas iš seniausių tiekėjų, su kuriais „Scobie & McIntosh“dirba nuo pat pradžios iki šiol, yra ispanų buitinės technikos gamintojas „Fagor“, gaminantis nuo šaldytuvo iki karštosios linijos. Dar kitas įmonės tiekėjas – kavos aparatų gamintojas „Expo Baras“.
„Dirbame su kavos ir arbatos tiekėjais „Kavinuku“, mat statome daug kavos virimo aparatų. Per 10 bendradarbiavimo metų visoje Lietuvoje esame šimtus kavos virimo aparatų pastatę“, – tvirtino E.Trepšienė.
Pasak jos, restoranų gyvavimo amžiaus vidurkis Lietuvoje yra įvairus. Yra tokių, kurie sėkmingai gyvuoja kelis dešimtmečius („Neringa“, „Čili“), bet yra ir tokių, kurie tesugeba ištverti metus, du. Lygindama iki ir po krizinį laikotarpį, kaip pasikeitė vartojimas, direktorė sakė, kad vis dar jaučiasi taupymas.
„Jei parduodant įrangą prieš krizę veikė tokie faktoriai, kad įrangos gamintojas yra europinis ir jai suteikiama trijų metų garantija, tai šiuo metu pagrindinis kriterijus yra kaina. Per daug nesigilinama, kas gamintojas. Gali būti atvežta iš Kinijos – svarbiausia kaina. Ir daug žmonių renkasi naudotą įrangą. Restoranų sektoriuje visą laiką vyksta kaita: pastoviai toje pačioje vietoje tai užsidaro, tai vėl atsidaro nauji restoranai. Peržvelgus keturioliką darbo metų, ne tiek ir daug yra pastoviai išsilaikiusių restoranų“, – pasakojo E. Bareikaitė Trepšienė.
Atrodytų, restoranų dabar daug, tačiau jie naudojasi jau panaudota įranga, kurią perperka. Mat lietuviai yra mėgstantys ir pavalgyti, ir sutaupyti. Jos tvirtinimu, nors daug įrangos, ypač kepykloms, gaminama tradicinėje kepinių šalyje Prancūzijoje, vis tik lietuviams labiau patinka vokiška technika. Kaip vokiškos mašinos, taip ir kepyklų bei restoranų įranga, asocijuojasi su vokišku ilgaamžiškumu ir patikimumu. Todėl minima lietuvių įmonė daug naudotos įrangos atveža iš Vokietijos. Atsigabenę ją į savo dirbtuves restauruoja, patikrina ir parduoda jau su garantija.
Pasak E. Bareikaitės Trepšienės, dabar jų pagrindinis darbas vyksta su kepyklomis, kurių bumas Lietuvoje prasidėjo 2000 m. Vėliau į priekį išsiveržė restoranai, o dabar vėl daugiau įrangos tiekiama besisteigiančioms ir jau veikiančioms kepykloms ir kepyklėlėms.
„Pagrindinis mūsų dabartinis klientas yra prekybos centrų tinklas IKI. Praktiškai visos IKI parduotuvėse esančios kepyklos dirba su mūsų įranga. Tarp mūsų klientų yra tokie kepyklų tinklai, kaip „Juviga“, Vilniuje populiari „Pinavija“, UAB „Brednet“. Tas kepimo bumas jau gyvuoja 4 metus. Dieve duok, kad jis išliktų. Lietuviai duoną mėgsta. Nors pas mus dar nėra, taip kaip Skandinavijoje ar Vokietijoje, tradicijos kasryt valgyti ką tik iškeptą, šiltą duoną“, – aiškino E. Bareikaitė Trepšienė.
Nors ir neturi gausaus kolektyvo, „Scobie & McIntosh“ sugeba ir atgabenti įrangą užsakovams, ir suteikti jai techninį aptarnavimą: „Mums svarbu turėti savo techninę bazę, tiekti priežiūrą visoje Lietuvoje, nes mes duodame savo parduodamai įrangai garantiją. Dirbant su prekybos centrais reikia būti pasirengus 24 valandas per parą, nes vykstant gamybai ir kilus nesklandumams, privalai reaguoti ir išspręsti problemą labai greitai – valandų bėgyje. Man pačiai svarbiausias pasitikėjimas. Nepaliekame kliento likimo valiai. Daug klientų skundžiasi, kad kitur nusipirkę įrangą, jai sugriuvus, neturi kur detalių užsisakyti, negali remonto paslaugų sulaukti. Žmogiškasis faktorius mūsų darbe taip pat svarbus. Stengiamės bendrauti“.
E. Bareikaitė Trepšienė netvirtino, kad po krizės įmonė gyvena labai gerai. Bet, palyginus padėtį prieš du metus, kai visi buvo išsigandę ir nieko nedarė, tai dabar matomas pagyvėjimas: „Krizės laikotarpiu ne tiek finansiškai sunku buvo, kiek dėl nežinomybės. Mūsų sritis tokia, kur nesuplanuosi pardavimų. Galima tai padaryti tik iš dalies, su išskirtiniais klientais. Dėl to blogiausia buvo nežinomybė ir bendra nuotaika Lietuvoje, kai žmogus bijojo išleisti pinigų, nors jų turėjo, bijojo užsisakyti iš sandėlio didesnį pirkinį. Be to, mūsų biznyje veikia sezoniškumas: pavasarį ir vasarą atsiranda didelis pagyvėjimas. Pirmi du metų mėnesiai mums yra tarsi mirę: jei žmonės ką nors perka restoranams, tai daro iki Naujų metų. Žiemą prastumia, na o pavasarį jau pradeda krutėti“.
„Scobie & McIntosh“ direktorė sakė esą jų klientai restoranai skundžiasi, kad Lietuvoje yra išaugęs vartojimas ir maisto gamyba namuose. Žinoma, žmonės vaikšto į restoranus, bet dažniausiai savaitės bėgyje gaminasi namuose. Tai patvirtina ir faktas, kad į minimą įmonę pastaruosius ketverius metus pradėjo užsukti ir pavieniai pirkėjai keptuvių ar puodų namams. Nors čia prekiaujama profesionalia, pramonine įranga: „Jau keletą metų tenka stebėtis, mat apie 85 procentus tokių pavienių klientų sudaro vyrai. Susidaro įspūdis, kad namuose daugiau gamina vyrai. Net kai ateina su žmonomis ir aiškina, ko jam reikia, akivaizdu, kad perka ne žmonai, o sau. Prieš penkerius metus retas vyras stodavo prie keptuvės, o dabar vyrams gaminti namuose tapo populiaru, tam tikra laisvalaikio praleidimo forma. Net kulinariniuose šou tarp virtuvės šefų dominuoja vyrai. Žmonės vertina, ką valgo: namie žinai, ką verdi ir kepi. O restoranai kerta per kišenes“.
Pasak milijoninę metinę apyvartą darančios įmonės direktorės, kalbant apie „Scobie & McIntosh“, negalima teigti, kad jos istorija – tai kažkokia ypatingos verslo sėkmės istorija: „Tačiau tai, kad ji tiek metų išsilaikė rinkoje, kai per tą patį laiką masė įmonių susikūrė ir užsidarė, manau, kad jau tai byloja sėkmės istoriją. Juk mūsų rinka yra maža, o konkurencija didelė“.
