Pastaraisiais metais žemės ūkis buvo sparčiai modernizuotas – ūkininkai sparčiai investavo į žemės ūkio technikos atnaujinimą, pirkimą. Modernizacija buvo vykdoma Europos Sąjungos paramos lėšomis. Tačiau pinigai jau pasibaigė, todėl artimiausiu metu investicijos žemės ūkyje greičiausiai sustos.
Banko „Citadele“ Verslo klientų finansavimo ir ryšių plėtros centro direktoriaus pavaduotojas Renaldas Domeika sako, kad investicijos jau dabar yra sumažėjusios.
„Ir šiais metais, ir pernai jau jautėsi kad technikos, įrangos pirkimai kritę. Tai smarkiai jaučiasi. Duok Dieve, 2014-2020 metų finansinė parama bus patvirtinta. Tačiau, kol bus paruoštos visos taisyklės, gairės ir panašiai, tai gali užtrukti ir viskas gali prasidėti tik 2014 metų pabaigoje“, – sakė R.Domeika.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP) šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai iš viso skirta apie 7,9 mlrd. Lt. Parama buvo skirta žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, smulkiajam ir ne žemės ūkio verslui stiprinti, kaimo gyventojų užimtumui didinti.
Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, šių metų kovo pabaigoje buvo išmokėta apie 70 proc. paramos lėšų. Likusios KPP programos lėšos bus galutiniai išmokėtos iki 2015 metų.
R.Domeikos teigimu, kiekvienam ūkininkui, norinčiam investuoti į savo ūkį, buvo suteiktos iš tiesų geros sąlygos.
„Prieš kokius trejus metus buvo patvirtinta tokia parama: jeigu ūkininkas nori gauti 150 tūkst. litų, tai ateina į NMA padalinį, kartu su darbuotoju užpildo verslo planą, per mėnesį jis yra patvirtinamas, per mėnesį jis nusiperka, pavyzdžiui, traktorių“, – pasakojo R.Domeika.
Krizė pakeitė ūkininkus
R.Domeikos teigimu, ūkininkai atidžiau savo lėšas skaičiuoti pradėjo po krizės. Dėl to atsargiau vertinamas ir naujos technikos pirkimas, o skolinamasi mažiau.
„Arba perkami ne nauji daiktai, arba stengiamasi išsisukti su dabartine technika. Po metų dvejų, kai jie galės parama pasinaudoti, tada investuos drąsiau. Pastebima tendencija, kad ūkininkai dabar perka žemę. Buvo metas, kai visi investavo į geležį, įrangą, techniką. Žemė turi būti branduolys“, – sakė R.Domeika.
Pasak jo, pamažu auga žemės kaina. Per krizę, pavyzdžiui, Marijampolėje hektaras žemės kainavo apie 10 tūkst. Lt. Dabar tą patį hektarą Marijampolėje galima parduoti už 15-17 tūkst. Lt.
„Pernai metais derlius buvo geras. Nemaža dalis pelno buvo investuota į žemę“, – aiškino „Citadele“ atstovas.
O skolintis ūkininkai neskuba. Nors Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas patikino, kad ūkininkui pasiskolinti nėra sunku.
Ūkį gelbsti eksportas
Pernai žemės ūkio produkcija buvo viena pagrindinių priežasčių, lėmusių spartų visos Lietuvos eksportą. Ūkininkams sekėsi dėl rekordinio derliaus ir didesnių produkcijos kainų tarptautinėse rinkose.
Tačiau šiemet ūkininkams gali pakenkti vėlavęs pavasaris.
„Kai buvo karštas oras, augalai staigiai išaugo. Tai buvo trumpas laikotarpis. Silpnesnius augalus labiau puola, vadinasi, jiems reikia daugiau chemikalų, kad jie duotų derlių. Dėl to gali jų kokybė sumažėti ir išaugti savikaina“, – aiškino R.Domeika.
