Pernai žemės ūkis parodė įspūdingus rezultatus. Lietuvos eksportą labiausiai būtent ir augino eksportuojama žemės ūkio produkcija. Per metus (2012, palyginti su 2011 metais), žemės ūkio produkcijos eksportas augo per 80 proc. – nuo 1,6 mlrd. iki 3 mlrd. Priežastis – rekordinis praėjusių metų javų derlius.
„Pernai metų labai geras derlius dar išaugino eksporto apimtis ir apie žemės ūkį galima kalbėti kaip apie vieną iš eksportą varančių jėgų“, – sakė banko „Citadele“ Verslo klientų finansavimo ir ryšių plėtros centro direktoriaus pavaduotojas Renaldas Domeika.
Augti žemės ūkiui nesutrukdė faktas, kad Europos Sąjungos valstybių ekonomika buksuoja – simboliškas augimas arba ūkio smukimas prognozuojamas net ir didžiausioms bei stipriausioms žemyno ekonomikoms.
„Kas mane neramina – europinės paramos pinigai 2007-2013 metų, skirti žemės ūkiui modernizuoti, yra pasibaigę, ir pernai, ir šiemet technikos, įrangis pirkimai yra kritę. Tas smarkiai jaučiasi“, – sakė R.Domeika.
Gerus rezultatus lemia ir palankūs prekybos partneriai
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto teigimu, nors Europos valstybės šiuo metu gyvena sunkiai – jų ekonomika auga nežymiai arba netgi smunka – Lietuvos ūkininkai to nejaučia.
Lietuva daugiausia eksportuoja pieną ir grūdus. Maždaug 50 proc. pieno produkcijos keliauja į Rusiją, o Lietuvoje užauginti grūdai yra itin geros kokybės, todėl paklausūs. Dėl šių priežasčių Europą vis dar krečianti krizė Lietuvos ūkiui nėra baisi.
 |
| Pagrindiniai eksporto partneriai |
Lietuva eksportuoja apie 50-60 proc. grūdų, 50 proc. pieno produkcijos. Eksportuojama todėl, kad Lietuvoje yra šios produkcijos perteklius – vidaus rinkoje nesuvartojama visa pagaminta produkcija.
J.Talmanto teigimu, tai, kad Lietuva kai kurios žemės ūkio produkcijos pasigamina daugiau, nei reikia, lemia mažesnes produkcijos kainas.
„Kodėl Suomijoje yra pačios aukščiausios pieno kainos? Todėl, kad jie pasigamina jo tik tiek, kiek suvartoja“, – sakė J.Talmantas.
Daugiau grūdų yra eksportuojama dar ir dėl to, kad tokios žemės ūkio šakos kaip paukštininkystė ar kiaulininkystė, kurioms reikia itin daug grūdų, Lietuvoje yra beveik nevystomos.
„Mes tą produkciją eksportuojame. O galėtume vidaus rinkoje paversti antros eilės produktais, kurie sukuria pridėtinę vertę ir darbo vietas“, – kalbėjo LŪS pirmininkas.
Metai nebus ypatingi
Pernai buvo akcentuojamas rekordinis grūdų derlius. Tačiau, J.Talmanto teigimu, tai ūkininkų pajamų nepadidino.
„Ūkininkų pajamos praktiškai nepadidėjo, nes buvo labai sunkūs metai – technika dirbo sunkiau, naudojo daugiau kuro“, – sakė J.Talmantas.
Tie ūkininkai, kurie neturėjo džiovinimo ar valymo įrenginių, esą patyrė didelius nuostolius.
„Ūkininkai sunkiai dar apskaičiuoja savo ekonomiką. Jei turi nedaug tonų, tai dar viskas gerai“, – sakė J.Talmantas. Tuo metu didesnis derlius ūkininkams neretai tik sukelia daugiau rūpesčių.
Šie metai, LŪS pirmininko teigimu, taip pat nebus stebuklingi. Apie tai, kad šiemet ūkininkai turės šiokių tokių sunkumų, kalbėjo ir R.Domeika.
„Dabar buvo karštas oras. Augalų vegetacija. Jie išaugo per labai trumpą laikotarpį. Silpnesnius augalus labai puola kenkėjai, reikia daugiau chemikalų, kad jie duotų savo derlių. Tai vienas dalykas – gali kokybė sumažėti, kitas dalykas – didėja savikaina“, – sakė banko „Citadele“ atstovas.
Žemės ūkis Lietuvoje sukuria apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Žemės ūkio produkcijos eksportas siekia apie penktadalį viso Lietuvos eksporto.
