Mūsų šalyje prieš keletą metų imtasi realių darbų, kad toks verslas būtų paskatintas plėtotis ir pas mus. Gal todėl vos 100 dienų dirbusi Vyriausybė opozicijos pirmiausia buvo kritikuojama, kad per mažai dėmesio skiria aukštosioms technologijoms, inovatyviai ekonomikai ir investicijų pritraukimui.
Su naujos, neseniai įsteigtos informacinių technologijų (IT) įmonės „STYLEGRID INC.“ generaliniu direktoriumi Mantu Eigirdu apie jo naująjį verslą kalbėjomės kaip tik jo komandai grįžus iš pasaulio moderniųjų technologijų sostine vadinamo Silicio slėnio (JAV, Kalifornija). Nežiūrint į tai, kad M.Eigirdas, pažengusio programavimo magistrantūrą baigęs Bristolio (Didžioji Britanija) universitete, iš karto gavo darbą užsienyje, vis tik jis sugrįžo į Lietuvą ir savo verslą planuoja plėtoti būtent čia.
„Mano darbdaviai pradėjo naują projektą ir pasakė, kad privalau grįžti į Angliją. Aš atsisakiau. Nusprendžiau likti Lietuvoje ir daryti kažką savo“, – taip apie savo verslo pradžią pasakojo M.Eigirdas.
„Esu „programeris“ nuo pat mažens. Dar besimokydamas mokykloje Šiauliuose, su dviem klasės draugais laimėjome Kauno technologijos universiteto organizuotą programavimo konkursą ir buvome pakviesti studijuoti čia be egzaminų: nebuvo svarbūs nei mokyklinių egzaminų rezultatai, nereikėjo laikyti ir stojamųjų egzaminų. Kauno technologijos universitete baigęs programų inžinerijos pakraipą ir tapęs programavimo bakalauru, magistrantūrą baigiau Bristolio universitete. Ir iš karto pradėjau dirbti Anglijos bendrovėje „Doctor communications solutions“. Ten dirbdamas kūriau socialinį tinklą medicinos įstaigoms, priklausančioms jų nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai. Mūsų kuriamas internetinis tinklas turėjo užtikrinti gerą medicinos įstaigų, gydytojų ir rezidentų bendravimą. Darbų platforma buvo labai didelė. Man pasisekė, kad iš karto po studijų gavau šį darbą, dirbau jį ketverius metus, iš kurių dvejus – jau grįžęs į Lietuvą. Tačiau mano darbdaviai pradėjo naują projektą ir pasakė, kad privalau grįžti į Angliją. Aš atsisakiau. Nusprendžiau likti Lietuvoje ir daryti kažką savo“, – taip apie savo verslo pradžią pasakojo M.Eigirdas.
Virtuali spinta
Verslo idėja gimė iš kasdienės gyvenimo patirties. Su kartėliu M.Eigirdas prisiminė, kaip teko tris pusdienius su drauge praleisti ieškant tinkamo palto: laikas prarastas, o norimo drabužio surasti nepavyko. Iš pašnekesių su dabar kartu dirbančia kolege Lijana jis sužinojo, kad jai, kaip ir kitoms merginoms, kas rytą daug laiko užima priimti sprendimą, kaip šią dieną reikėtų rengtis.
Pradėjęs gilintis į šią problemą jis suprato, kad daugelio (ypač jaunų) moterų pasitikėjimas savimi ir savijauta, net darbingumas priklauso nuo to, kaip ji jaučiasi apsirengusi. Moterims jų susikurta išvaizda dažnai lemia visos dienos savijautą. Rytą atsikėlus reikia nuspręsti, ką apsirengti. Jei nėra patenkinta, keičia drabužius, matuojasi viską iš eilės ir kartais išeina iš namų susinervinusi, namuose palikusi išverstą spintą. Stebint ir klausantis draugės, kuri sakydavo, jog būtų puiku, jei galėtum matyti viską, ką turi spintoje ir nereikėtų raustis, traukti visko lauk, kad susidėtum vienokį ar kitokį derinį, gimė idėja sukurti virtualią spintą, pritaikytą mobiliajam telefonui.
„Ši virtualios spintos idėja man pasirodė įdomi. Savo svetainėje, mobiliajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje žmogus patogiai galėtų matyti visus savo turimus rūbus ir susiplanuoti, ką rengsis kitą dieną ar šventinio vakaro metu dar prieš atsidarant tikrąją savo spintą. Todėl ir kuriame programą, kad nebereikėtų kuistis po spintą ir sujaukti visą kambarį ištrauktais rūbais: matai mobiliajame telefone, ką turi, ir žaidi dėliodamas derinius. O be to, čia pat žinute gali paklausti patarimo savo draugės ar draugo, kad ir kur jie bebūtų. Gali juos įleisti į savo virtualią spintą ir paprašyti, kad sudėtų tau derinį. Nes kitas tavo turimus drabužius mato kitaip, nei tu pats, juos matydamas kiekvieną dieną. Į tokią virtualią spintą ne tik gali pasikviesti draugų, kurie patartų, kokius rūbus rinktis, ką su kuo derinti, tokiu pat virtualiu būdu galima būtų nueiti ir pas draugus, pasižiūrėti, ką įdomaus jie turi savo garderobe, pasiskolinti ar susikeisti drabužiais. Tai ypač populiaru tarp paaugliško amžiaus mergaičių, kurios mėgsta keistis rūbais ir aksesuarais“, – apie naują verslo idėją pasakojo M.Eigirdas.
M.Eigirdas su dar dviem kolegomis kaip tik šiuo metu ir kuria specialią programėlę telefonui, kuri padės lengvai nusifotografuoti drabužius ir perkelti į virtualią spintą.
Norint tokią spintą susikurti, savo turimus drabužius reikės nusifotografuoti. Bet turint išmanųjį telefoną, kuriuose dabar yra integruotas ir fotoaparatas, ir interneto ryšys, tai – nebe problema. M.Eigirdas su dar dviem kolegomis kaip tik šiuo metu ir kuria specialią programėlę telefonui, kuri padės lengvai nufotografuoti drabužius ir perkelti į virtualią spintą. Programa automatiškai turėtų iškirpti nereikalingą foną, sužymėti ir sugrupuoti drabužių paveikslėlius. M.Eigirdas tvirtino, kad jų kuriama programa leistų virtualią spintą susikurti labai paprastai ir kiekvienam norinčiam tikrai nereikėsią papildomų žinių ar ypatingų pastangų. O svarbiausia, kad tokia programa vartotojams būtų siūloma nemokamai.
„Kitas žingsnis – norim virtualias spintas sujungti ir su parduotuvių pasiūlymais. Tada vartotojas galėtų ne tik pats patogiai išsirinkti aprangą, ne tik draugai jam siūlytų derinius, bet ir parduotuvės ar jų stilistai, atsižvelgdami į asmeninį garderobą, pasiūlytų jums tinkančių drabužių arba aksesuarų. Net nuėjus į parduotuvę ir nežinant, ar išsirinktas drabužis derės su turimais, žmogus lengvai galėtų tai pasitikrinti čia pat, parduotuvėje, jei savo mobiliajame turėtų virtualią drabužių spintą“, – savo verslo idėją dėstė M.Eigirdas.
Silicio slėnyje
Paklaustas, ar ši jo programa bus skirta Lietuvos rinkai, M.Eigirdas atsakė lakoniškai: žmonės rengiasi visame pasaulyje. Galbūt todėl ši jo kuriama programa iš karto susilaukė dėmesio Jungtinėse Valstijose. Praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą atvykusios JAV bendrovės „STARTUP MONTHLY“ atstovai M.Eigirdo ir dar dviejų kolegų kuriamą projektą atrinko iš kitų, pasiūlė pradinį finansavimą ir trims mėnesiams pakvietė pasimokyti į Silicio slėnį.
„STARTUP MONTHLY“ Rytų Europoje ieško vadinamų startup‘ų (lietuviškai – startuolių) idėjų, dairosi, ar kas nors informacinių technologijų srityje daro ką nors įdomaus ir patrauklaus potencialiems investuotojams. Jie kaip tik keliavo per Izraelį, Rusiją, Lietuvą ir atrinko penketą geriausių startuolių komandų. Tarp jų ir mūsų minimus virtualios spintos kūrėjus. Penkios komandos iš minėtų šalių buvo pakviestos į JAV, kur gavo pradinį keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių finansavimą, patarimų ir mokymų, kaip užauginti savo verslą. „STARTUP MONTHLY“ taip pat tampa naujai besisteigiančios kompanijos dalininke.
„Kartu su kolegomis nuvykome į Kalifornijos valstiją, San Francisko miestą, į vadinamąjį Silicio slėnį, kur yra įsikūrę daug garsiausių pasaulyje informacinių technologijų kompanijų, tokių kaip APPLE, GOOGLE, FACEBOOK. San Franciskas, dar vadinamas IT sostine, pasižymi tuo, kad ten yra išvystyta puikiausia infrastruktūra, padedanti susirasti verslo partnerius, darbuotojus, finansavimą. Tai yra tam tikras regionas, jungiantis San Fraciską ir kitus miestelius. Mes, pavyzdžiui, dirbome Redwoodcityje, netoli San Francisko, turėjome savo biurą, kalbėdavomės su investuotojais ir mentoriais. Mentoriai – žmonės, turintys didelę patirtį ir galintys duoti verslo patarimų konkrečiai tavo sumanymui: ką ir kaip reikėtų daryti, kad taptum geru verslininku, su kuo derėtų pasišnekėti, su kuo tave galėtų supažindinti ir suvesti. Mums, pavyzdžiui, teko svečiuotis pas didžiausią TWITER investuotoją, milijonierių Gregą Kiddą“, – pasakojo M.Eigirdas.
M.Eigirdas tvirtino, kad didžiausią įspūdį Silicio slėnyje jam paliko visuotinis suinteresuotumas darbu. Pasak jo, kad ir kur benueitum – į kavinę ar į bet kokį biurą – visur sutiksi žmones, kurie yra labai įsitraukę į darbinę veiklą.
M.Eigirdas tvirtino, kad didžiausią įspūdį Silicio slėnyje jam paliko visuotinis suinteresuotumas darbu. Pasak jo, kad ir kur benueitum – į kavinę ar į bet kokį biurą – visur sutiksi žmones, kurie yra labai įsitraukę į darbinę veiklą. Visi šnekasi apie naujas informacines technologijas, finansavimo galimybes, visur girdimi dalykiniai pokalbiai: „Visa ši atmosfera užburia, įtraukia į darbą. Nes visi aplinkui nemiega, dirba. Jei pas mus, kur konkurentai nespaudžia iš visų pusių, labai lengva užmigti, tai ten akivaizdžiai matai, kaip visi sunkiai dirba.“
Taip pat lietuvaičius sužavėjo ir daugybė ten organizuojamų verslo renginių. Jie pasakojo, kad Silicio slėnyje kiekvieną savaitę yra organizuojama bent po keletą konferencijų informacinių technologijų klausimais. Galima daug kur nueiti, dalyvauti ir šnekėtis vadinamuosiuose „social parties“. Didžioji dalis čia besirenkančiųjų yra startuoliai bei jaunieji verslininkai („enterpreneur“), kurie tam, kad ką nors nuveiktų, yra linkę rizikuoti, užuot darę ką nors saugiai ir garantuotai. Pradedantys verslininkai tokiuose renginiuose gali pristatyti savo produktus, mėginti susirasti investuotojų. M.Eigirdas atviravo norintis ir save prie jų priskirti. Juolab kad JAV jis jau įsteigė savo įmonę „STYLEGRID INC.“
„Žinoma, viskas ten, Amerikoje, labai patiko. Problema buvo ta, kad mes atvažiavome per anksti. Mat realiai tik buvome pradėję dirbti, beveik visas virtualiosios spintos projektas buvo popieriuje ar galvoje, todėl investuotojų ieškoti buvo sunku. Nors jų ten yra daugybė, tačiau kiekvienas skaičiuoja savo riziką. Mato, kad esi dar nedaug padaręs, kad rizika yra didelė ir sako: įdomu, ačiū, praneškite, kai būsite toliau pažengę“, – įspūdžiais dalijosi jaunasis verslininkas.
„Lean“ metodologija
Silicio slėnyje startuoliai buvo mokomi dirbti pagal „lean“ metodologiją. „Lean“ metodologija, kurią išgarsino TOYOTA koncernas, įpareigoja ne siūlyti vartotojui tai, ką gali, bet sužinoti, ko iš tiesų nori vartotojas, ir tuomet pasiūlyti jo poreikius atitinkantį produktą. Privalai greitai reaguoji į paklausos pokyčius ir bandyti kuo sparčiau juos įgyvendinti savo produkte. Todėl kiekvieną idėją ir sumanymą turi kuo greičiau patikrinti, pristatyti ją, pasikalbėti su žmonėmis ir pamėginti išpešti, ar ji jiems galėtų būti naudinga, ar ne. Privalai išgirsti, ką tau sako vartotojas ir sureaguoti į tai.
„Konkretus pavyzdys: jei senovėje kas nors būtų nuėjęs pas ūkininką ir paklausęs, ko jam iš tiesų reikia, jis tikriausiai būtų paprašęs greitesnio arklio. Žmogus tiesiogiai niekada nepasakys, ko jam iš tiesų reikia, tik nusakys problemą. Jei jis sakytų norintis greitesnio arklio, vadinasi, jo netenkina per lėtas darbo tempas. Turi surasti būdą, kaip jam tą darbo tempą pagreitinti. Tada galima arklį vaistais prišerti, kad greičiau bėgtų arba pasiūlyti vietoj vieno, naudoti kelis arklius. Arba sukonstruoti jam traktorių. Sugalvojęs ūkininkui sprendimo būdą, turi vėl grįžti pas jį pasitikrinti, ar toks būdas spartinti darbo tempą jį tenkins. Ir tai privalai daryti beveik kiekvieną dieną“, – aiškino „lean“ metodologiją M.Eigirdas.
Jis prisipažino, kad ją taikyti yra ganėtinai sunku. Jie, kurdami savo virtualią spintą, taip pat bandė tai daryti, bet nesėkmingai: „Vartotojas sako, koks turi būti produktas, turi jo išklausyti ir išgauti jo poreikius. Iki šiol mums nelabai pavyksta derintis su vartotojo tikraisiais poreikiais, užduoti jiems teisingus klausimus ir prašnekinti juos.“
Silicio slėnyje jam teko dalyvauti keliuose naujų technologijų pristatymuose, kuriuos taip pat galima laikyti „lean“ metodologijos dalimi. Pavyzdžiui, FACEBOOK kartu su MICROSOFT organizavo naujos operacinės sistemos „Windows 8“ ir jos integracijos į FACEBOOK‘ą pristatymą. Jie dažniausiai būna organizuojami konkurso būdu, kur užėmusieji pirmas tris vietas gauna kokius nors prizus. Jo metu sukviečiami programuotojai, norintys tiesiog išmėginti naują produktą, o jo kūrėjai mėgina suprasti tikruosius vartotojų poreikius: ar siūloma programa atitinka jų lūkesčius.
IT taikinyje – mados sritis
Pasak M.Eigirdo, virtualios spintos idėjos įgyvendinimas yra gana sudėtingas, mat jau keletą metų visame pasaulyje daug „Fasion“ (mados) startuolių bando užimti kokį nors mados sektorių, bet jiems nesiseka: „Labai nesiseka. Nė vienas iš jų nepadarė sėkmingo verslo. Kai tik pradėjo rastis, mados startuoliai buvo laikomi aukso kiaušiniais, į juos buvo daug investuota, bet praktiškai visi nudegė, prarado savo pinigus. Todėl dabar į mados startuolius žiūrima labai atsargiai. Visi supranta, kad mados sritis yra didelė. Žino, kad kažkada ateis tokie startuoliai, kurie užims šios rinkos dalį ir bus labai pelningi, bet dabar į tai žiūrima atsargiai, aklai neberizikuojama. Turi ateiti su tvirtais įrodymais, kad tu kažką gali, jei nori susirasti investuotojų.“
Prognozuojama, kas apie 2015 metus drabužių rinka internete bus didesnė nei iki šiol didžiausia laikoma elektronikos rinka.
Tačiau M.Eigirdas tvirtina esąs nusiteikęs optimistiškai ir šią mados sritį, į kurią jau daugelis yra išsilaužę dantis, pasirinkęs dėl to, kad joje matantis didelį potencialą: „Neginčiju tai, kad yra sunku atsikąsti šios rinkos dalies. Bet aš visada norėjau dirbti su projektais, kurie turi dideles galimybes. Jei nepavyks, tai nepavyks, bet turiu matyti dideles galimybes. Tuo labiau, kad apie 2015 metus prognozuojama, jog drabužių rinka internete bus didesnė nei iki šiol didžiausia laikoma elektronikos rinka. Statistiniai augimo duomenys rodo, kad po poros metų pinigų kiekis, išleidžiamas perkant drabužius internete, bus didesnis, nei perkant elektroniką. Mes savo programą pradėjom kurti išmaniesiems telefonams. Ir ne tik dėl to, kad jį bet kur eidamas gali pasiimti kartu. Dar kita priežastis – kita prognozė, kuri teigia, kad 2015-2016 metais internetas bus dažniau vartojamas ne kompiuterių, bet išmaniųjų telefonų pagalba.
Paklaustas, ar taip atvirai pristatydami savo idėjas startuoliai nesibaimina, kad kas nors pavogs jas, M.Eigirdas sakė, kad iš pradžių baiminosi, bet dabar sako, kad prie minimos programos stipriai prailgintomis darbo valandomis dirbdamas jau pusmetį, darbo dar turi iki kaklo.
„Prašau. Imkit ir padarykit. Tame verdi, giliniesi, darai viena, kita ir matai, kaip yra sunku. Tad tikėtis, kad kažkas ateis iš šalies ir padarys ką nors geriau per kokį mėnesį – be šansų. Nebent ateitų su ypatingai dideliu biudžetu, bet ir tai... Reikia nueiti dar nepramintą kelią, atrasti, kaip jį nueiti, atsakyti į klausimus, kurių prieš tai niekas nežinojo. Pas mus vis dar yra gerokai per daug vertinama idėja. Svarbiau, ar ją sugebėsi įgyvendinti, kaip įgyvendinsi, ar suprasi rinką, jos pokyčius, susirasi investuotojus, tinkamai išsireklamuosi. Idėja tėra pradinis taškas. O jauni fantazuotojai, tokie kaip aš, kas antrą dieną gali sugalvoti po naują idėją. Panašią idėją, kaip mūsų virtualus garderobas, pasaulyje jau mėgino įgyvendinti ne vienas, bet niekam tai nepavyko. Kiek žinau, ir dabar ją ne tik mes bandome įgyvendinti, bet pasiseks tikrai ne visiems. Kažkas padarys. Žinoma, norėčiau, kad tai būtume mes“, – samprotavo M.Eigirdas.
Lietuviško IT verslo perspektyvos
Paklaustas, kokie šansai Lietuvoje susirasti investuotojų, M.Eigirdas atvirai prisipažino, nieko konkretaus negalintis atsakyti, nes jam neteko kalbėtis nė su vienu Lietuvos investuotoju. Jis girdėjęs kalbant, kad Lietuvoje siūlantys investuoti į startuolių projektą 100 tūkstančių, įsivaizduoja, kad tai yra labai dideli pinigai, už kuriuos tikisi beveik pusės įmonės akcinio paketo. Kai štai JAV tokie pinigai yra juokingi: „Ten džiaugiasi pinigų tau įgrūdę, organizuoja už juos mokymus ir susitikimus, tamposi tave po susitikimus ir visaip terliojasi. Nors gal dėl Lietuvos ir klystu. Būtų buvusi gera proga pasikalbėti patiems su vietos investuotojais, mat kitą mėnesį bus organizuojama didžiausia IT konferencija „Log in“. Bet jau dabar žinau, kad jai nespėsiu parengti savosios programos pristatymo. Dar reikia padirbėti“.
Jis tvirtino, kad Lietuvoje taip pat yra gana aktyvi, sparčiai auganti startuolių bendruomenė. Įmonė, juos išvežusi į JAV, tarp programuotojų yra vadinama „start up akseleratoriumi“. Lietuvoje taip pat veikia tokie akseleratoriai, pavyzdžiui, įmonė START UP HIGHWAY. Startuoliams, dizaineriams, programuotojams, rinkodaros specialistams jau veikia speciali infrastruktūra, bendradarbiavimo ir renginių centrai, kur galima išsinuomoti darbo vietą. Ten gali dirbti jauni, pradedantys žmonės, dar neturintys savo biurų.
Pasak M.Eigirdo, JAV jis sužinojo, kad Lietuva šioje srityje yra laikoma gana perspektyvia šalimi. Vertinama ir tai, kad prie IT verslo plėtros prisideda ir mūsų Vyriausybė, skatinanti technologines inovacijas. JAV verslininkai žino, kad pas mus jau veikia VŠĮ „Versli Lietuva“, padedanti pradedantiems verslininkams susikurti savąjį verslą.
„Manau, kad IT verslas Lietuvoje turi daug galimybių“, – sakė M.Eigirdas.
Rubrikoje „Verslo vinis“ rasite 10 drąsių ir sėkmingų verslo idėjų, kuriomis didžiuojasi jų autoriai ir visi, padėję šiems verslams išvysti dienos šviesą bei sėkmingai augti.
Projekto „Verslo vinis“ iniciatorė INVEGA kviečia susipažinti su verslo finansavimo galimybėmis Lietuvoje ir išdrįsti pradėti bei plėsti savo verslus. Rubrikoje pateikiama informacija apie INVEGOS administruojamas priemones, kurios finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.
